Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2020 kovo 3d. 17:17 , Atnaujinta: 2020 kovo 3d. 21:06

Grįžtančius namo iš koronaviruso židinių oro uostuose pasitinka kariškiai: atvykusieji stebisi

Patikros akimirka
Arno Strumilos / 15min nuotr. / Vilniaus oro uoste

Antradienio vakarą žurnalistai galėjo susipažinti, kaip atrodo iš karštų taškų grįžusių keleivių patikra Vilniaus oro uoste. Nuo pirmadienio Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro sprendimu, didžiąją dalį savanorių pakeitė kariškiai. Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovės Rolandos Lingienės, tai padeda tęsti jau daugiau nei mėnesį vykstančią oro vartų kontrolę. Tuo metu Iš Milano grįžęs ir Lietuvoje dirbantis užsienietis mano, kad taip didinama įtampa.

Nuo sausio mėnesio pabaigos grįžusius Lietuvon oro uostuose pasitiko užsimaskavę Nacionalinio visuomenės sveikatos centro koordinuoti (NVSC) savanoriai. Nuo pirmadienio tą daro šalies kariškiai. Jie tikrins iš karštųjų taškų grįžtančių žmonių sveikatą, rinks kontaktinius duomenis. Pasak Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, to nuspręsta imtis įvertinus ribotą savanorystės resursą.

Spaudos konferencijoje sausumos pajėgų viešųjų ryšių karininkas kapitonas Andrius Dilda teigia, kad kariškių budėjimą Lietuvos oro uostuose ir Klaipėdos jūrų uoste finansuoja Krašto apsaugos ministerija. Kariuomenė esą pasiruošusi skirti resursų tiek, kiek reikės.

Savanoriai jau atidirbo.

„Mes prisidedame prie bendro valstybės tikslo ir buvome paprašyti prisidėti, pagelbėti valstybės institucijoms, tą ir darome“, – sakė jis.

NVSC atstovės R.Lingienės teigimu, kariškių pagalba yra labai reikalinga, mat savanoriai pluša jau daugiau nei mėnesį.

„Kariškių pasitelkimas buvo Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro sprendimas, bet iš tikrųjų labai palengvino visą logistiką. Savanoriai jau atidirbo. Mes dirbame daugiau nei mėnuo. Čia dirba Raudonasis Kryžius, Maltos ordinas, Šaulių sąjunga, Nacionalinio visuomenės biuras, logistika labai sunki, jie turi daug svarbų darbų ir nebegali dirbti kiaurai paromis“, – sakė R.Lingienė.

Anot jos, budėjimas oro uoste vyksta nuo ankstyvo ryto iki 3 valandos nakties.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Patikros akimirka
Arno Strumilos / 15min nuotr./Patikros akimirka

Visuomenės sveikatos centro atstovės teigimu, pilnam orlaiviui sutikti reikia 20–30 žmonių, tad kariškių pasiūlyta pagalba poreikį turėtų užpildyti. Kita vertus, jeigu koronaviruso paveiktų šalių sąrašas išplis, pajėgumų gali reikėtų daugiau.

R.Lingienė kartu pažymėjo, kad, be Krašto apsaugos savanorių pajėgų, budėjimą antradienį vykdė ir Raudonojo Kryžiaus savanoriai.

Specialistė taip pat pažymi džiuginančią tendenciją – grįžtančiųjų į Lietuvą iš koronaviruso paveiktų teritorijų skaičius mažėja. Jos teigimu, savaitgalį buvo sulaukta nemažai žmonių, parvykusių iš slidinėjimo kurortų, tačiau pastarosiomis dienomis keleivių skaičiai mąžta.

Antradienį vakarop į Lietuvą atvykęs orlaivis iš Milano taip pat buvo apytuštis. R.Lingienės tikinimu, skristi galėjo beveik 200 asmenų, bet parvykusių skaičiuojamos keturios dešimtys.

„Pastebime tendenciją, kad mažėja grįžtančiųjų srautai iš paveiktų teritorijų“, – kalbėjo ji.

Visos naujienos apie koronavirusą specialiame 15min polapyje

Taip kurstoma panika?

Dauguma iš Milano sugrįžusių asmenų su žurnalistais bendravo nenoriai. Vienas jų Lietuvoje gyvenantis Hugo teigia, kad Milano oro uoste nuotaikos gerokai ramesnės nei Lietuvoje.

„Mano skrydis į Lietuvą buvo per Milaną. Ten buvo viskas ramiau, o čia, ką pamačiau, manau, tai tik didina paniką. To tikrai nereikia“, – kalbėjo jis.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Patikros akimirka
Arno Strumilos / 15min nuotr./Patikros akimirka

„Turime kritiškiau galvoti apie tai, kas vyksta. Gal Afrikoje nuo paprastos ligos žūva gerokai daugiau žmonių nei nuo koronaviruso, ir niekas dėl to nieko nedaro. O dabar kažkas nutiko ir visame pasaulyje pasklido keista panika“, – kalbėjo atvykėlis.

Hugo tikino žinąs, kad turi teisę neiti į darbą, tačiau dar nežino, ar tuo pasinaudos. Jis tikina, kad nesijaustų gerai nešiodamas respiratorių, o ar galės ryt pasiimti nedarbingumą, priklausys nuo pokalbio su vadove.

„Žinau, kad turiu teisę neiti į darbą dvi savaites. Turiu pasikalbėti su savo vadove, nes ryt dirbu. Įdomu pagalvoti, kaip ši keista panika pasklido visame pasaulyje“, – sakė Hugo.

Budės iki tolesnio nurodymo

Lietuvos oro uostuose ir Klaipėdos jūrų uoste budėjimą Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių operacinės pajėgos pradėjo pirmadienį.

Krašto apsaugos savanoriai iš Klaipėdos, Vilniaus ir Kauno vykdys iš koronaviruso taškų atvykusių žmonių patikrą, konsultavimą, kartu rinks informaciją, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui padės vykdyti izoliaciją. Teigiama, kad kiekviename oro uoste budės po 35 karius.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Patikros akimirka
Arno Strumilos / 15min nuotr./Patikros akimirka

Pasak Krašto apsaugos ministerijos, kariai buvo instruktuoti karo medikų, yra aprūpinti apsaugos priemonėmis. Oro uostuose bus budima tol, kol reikės.

Sunerimo dėl sveikatos

Savanorystės klausimas oro uostuose ypač paaštrėjo praėjusią savaitę, kai Vilniaus miesto savivaldybė savanorystę kuruojančioms organizacijoms – Maltos ordinui, Raudonajam Kryžiui – išplatino raštą, kuriame pažymėjo abejojantys, ar yra užtikrinama padėjėjų apsauga.

Į tai sureagavusi NVSC Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė teigė, kad paskleista abejonė neatitinka realybės – savanorių apsaugos priemonės yra užtikrintos. Ji taip pat pažymėjo, kad be savanorių sugriūtų patikros oro uostuose sistema.

Kad padėjėjų jėgos ribotos, pažymėjo ir Maltos ordino atstovė. Generalinė sekretorė Dalia Kedavičienė 15min sakė, kad savanoriaujama pagal galimybes.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilniaus oro uoste
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilniaus oro uoste

„Kadangi čia savanoriai, nenurodysi, kad visą laiką dirbtų, tenka pagal galimybes“, – teigė ji.

Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, pavojingais koronaviruso paveiktais kraštai yra laikomi Kinija, Italijos šiaurė, Honkongas, Iranas, Japonija, Pietų Korėja ir Singapūras. Grįžę iš šių šalių asmenys turėtų izoliuotis 14 dienų nuo visuomenės. Tą laikotarpį jie nuotoliniu būdu gali gauti nedarbingumo lapelį.

Ministerijos duomenimis, antradienio vakare buvo ištirti dar 5 mėginiai dėl COVID-19, visi jie neigiami. Iš viso yra padaryti jau 206 tyrimai.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Talentingi vaikai

Video

01:54
01:53
27:22

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min