Grūdų derlius šiemet didelis visoje Europoje, ypač Rusijoje, Ukrainoje ir grūdų supirkimo kainos gerokai nukrito ir, pasak specialistų, žemdirbiai nebeturi, kam parduoti grūdų.
„Situacija išties nematyta – pernai grūdų trūko, šiemet – didžiulis jų perteklius. Baiminamasi, kad grūdų kaina nekristų žemiau savikainos“, – sakė Žemės ūkio rūmų Augalininkystės skyriaus vedėjas Rimantas Lipskas.
Jo teigimu, situaciją blogina tai, kad pernai, kai grūdų trūko, Europos Sąjungoje buvo panaikinti grūdams taikomi muitai.
„Jei vėl įvestų muitus, į Lietuvą įvežtų ribotą kiekį grūdų ir vietiniai ūkininkai turėtų kur juos realizuoti. Dabar yra įvežta jau virš 100 tūkst. t grūdų. Manau, išeitis galėtų būti kompleksinis sprendimas: ES muitų įvedimas, ES parama biodegalų gamintojams ir eksporto stiprinimas“, – teigė R.Lipskas.
Pasigenda kokybės
„Tokio grūdų derliaus Lietuvoje dar nesame turėję. Tačiau bėda ta, kad ne visų jų kokybė yra gera. Kokybiškiems grūdams paklausa visuomet yra, o prastesniems, pašariniams – jau sudėtingiau“, – pastebėjo Lietuvos Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis.
Situacija išties nematyta – pernai grūdų trūko, šiemet – didžiulis jų perteklius. Baiminamasi, kad grūdų kaina nekristų žemiau savikainos. Sakė R.Lipskas.
Anot jo, tiems, kurie nuėmė gerų, aukštos klasės grūdų derlių, nerimauti nevertėtų – tokių grūdų kainos netruks atsitiesti.
„Dėl pašarinių sunku ką ir pasakyti. Galbūt biodegalų gamintojai galėtų supirkti“, – svarstė J.Kraujelis.
Tiek nereikia
Panašu, jog viltys į potencialius grūdų pertekliaus supirkėjus – biodegalų ir degtinės gamintojus – gali sudužti.
„Nesame kokie Kalėdų seniai, grūdus stengiamės pirkti pigiau. Be to, nemažai biodegalų gamintojų pernai turėjo problemų įsigyti riekiamą grūdų kiekį, todėl šiuo metu ne visi yra pajėgūs daug pirkti, nes kai kurie bankrutavo, kiti mažino gamybos apimtis“, – sakė Biodegalų asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas.
Anot jo, biodegalų gamintojams stipriai pakenkė paplitęs negatyvus požiūris, esą neetiška grūdus perdirbti į degalus, kai tiek žmonių pasaulyje badauja.
„Dėl to ir ES niekaip nesiryžta priimti sprendimų – buvo pasiūlymų, kad iki 2020 m. 20 proc. visų degalų sudarytų biodegalai, tačiau ši idėja pasiklydo Briuselio koridoriuose. Be to, biodegalų gamintojams reikėtų ir aiškios paramos strategijos, tačiau jos taip pat nėra“, – sakė M.Palijanskas.
Degtindariai taip pat nenusiteikę pirkti daugiau. „Šiemet jau esame susipirkę beveik visą mums reikalingą lietuviškų grūdų kiekį – apie 100 tūkst. t. Daugiau pirkti neplanuojame, išskyrus iš tų ūkininkų, su kuriais dar pavasarį buvome sudarę išankstines sutartis. Esame perdirbėjai, o ne perpardavinėtojai, todėl perkame tiek, kiek mums reikia“, – sakė bendrovės „Stumbras“ žaliavų supirkimo vadovas Vytautas Pešaitis.
