„Šilumos suvartojimo rodikliai priklauso ne nuo miesto, o nuo namo būklės, todėl nėra skirtumo, ar kiauras daugiabutis stovi Kaune, ar Plungėje. Neefektyviai šilumą vartojančių namų gyventojai ir Kaune, ir Plungėje moka kelis kartus daugiau už gyvenančius naujuose ar renovuotuose namuose“, – sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Plungėje 1962 metų statybos renovuoto Vaišvilos g. 23 namo gyventojai gruodį 60 kv. m buto šildymui vidutiniškai suvartojo vos 300 kWh šilumos, už kurią mokėjo tik 82 litus. Tame pačiame mieste 1961 metų statybos Vytauto g. 27 daugiabučio gyventojai 60 kv. m buto šildymui vidutiniškai suvartojo 1931 kWh šilumos, kuri kainavo net 528 litus.
Šilumos kaina Plungėje gruodį sudarė 27,36 ct/kWh, vidutinė lauko oro temperatūra buvo 1,3 laipsnio šilumos.
Kaune naujo Krėvės g. 82b namo gyventojai gruodį 60 m2 buto šildymui vidutiniškai suvartojo vos 421 kWh šilumos, už kurią mokėjo tik 128 litus. Prastos šiluminės izoliacijos Juozapavičiaus g. 48a name gyvenantys kauniečiai tokio paties ploto buto šildymui vidutiniškai suvartojo 1919 kWh šilumos, kuri kainavo net 585 litus.
Šilumos kaina Kaune gruodį sudarė 30,53 ct/kWh, vidutinė lauko oro temperatūra buvo 1,9 laipsnio šilumos.
Panevėžyje renovuoto Statybininkų g. 34 namo gyventojai gruodį 60 m2 buto šildymui vidutiniškai suvartojo vos 338 kWh šilumos, už kurią mokėjo 81 litą. Tame pačiame mieste Nevėžio g. 24 daugiabučio gyventojai 60 m2 buto šildymui vidutiniškai suvartojo 1645 kWh šilumos, kuri kainavo net 395 litus.
Gruodį šilumos kaina Panevėžyje sudarė 24,05 ct/kWh, vidutinė lauko oro temperatūra buvo 1,9 laipsnio šilumos.
„Ši statistika dar kartą atskleidė faktą, kad norint taupyti šilumai išleidžiamus pinigus, būtina neefektyviai šilumą vartojančių namų renovacija“, – sakė V. Stasiūnas.
