22 Seimo narių įsitikinimu, išplėstos dvigubos pilietybės suteikimo nuostatos įtvirtinimo šalininkai turi sutikti, kad norint tai įgyvendinti, būtina keisti Konstitucijos 12 straipsnį, o ne „kurti teisiškai, politiškai, moraliai ir socialiai pavojingas pataisas“.
Prezidentė kol kas nėra patvirtinusi, ar pasirašys dvigubos pilietybės galimybes markiai išplėtusį Pilietybės įstatymą, kurį jo kritikai sako esant antikonstituciniu.
Trečiadienį prezidentė susitinka su konstitucinės teisės specialistais ir žmogaus teisių ekspertais aptarti, ar minėto įstatymo nuostatos atitinka Konstituciją.
Pilietybės įstatymo nauja redakcija Seime buvo buvo svarstoma dvejus metus. 2009 metais pateiktas tuometinio prezidento Valdo Adamkaus sudarytos darbo grupės parengtas įstatymo variantas Seime pakeistas iš esmės.
Gana siauras dvigubos pilietybės ribas nustatęs Prezidentūros pateiktas variantas Seime buvo išplėstas, dvigubą pilietybę leidžiant ne tik iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990–ųjų kovo 11–ąją išvykusiems, kaip buvo nustatyta pirminėje redakcijoje, bet ir emigravusiems po šios datos – jei jie išvykę įgijo ES ar NATO valstybės pilietybę.
Dalis ekspertų ir politikų mano, kad toks reglamentavimas prieštarautų Konstitucijai, kuri griežtai riboja dvigubos pilietybės atvejus.
Taip pat įstatyme numatyta, kad dvigubą pilietybę galėtų turėti asmenys, kurie kitos valstybės pilietybę automatiškai įgavo gimdami ar per santuoką.
Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę plačiau leidžiančias įstatymo normas paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.
