Penkerius metus Europos Komisijoje Briuselyje sėkmingai dirbusi D.Grybauskaitė ilgai neatskleidė, ar ketina siekti prezidento posto. Kortas ji atvertė likus mažiau nei trims mėnesiams iki rinkimų. Tuometė eurokomisarė tvirtino, kad priimti sprendimą dėl kandidatavimo nebuvo lengva. Tačiau ryžtis tokiam žingsniui ją paskatino į Lietuvą atslinkusi pasaulinė finansų krizė ir dėl jos susiklosčiusios nedžiugios perspektyvos. Apsisprendimą lėmė sausio 16-osios riaušės prie Seimo rūmų.
Po kuklios rinkimų kampanijos D.Grybauskaitė gegužės 17-ąją be vargo laimėjo prezidento rinkimus. Juose dalyvavo kiek daugiau nei pusė visų rinkėjų. Švęsdama pergalę D.Grybauskaitė žadėjo neapvilti už ją balsavusių gyventojų. „Manau, kartu galėsime iškopti iš sunkmečio daug geresni ir turtingesni“, – rinkimų naktį kalbėjo D.Grybauskaitė.
Vadovauti šaliai ji pradėjo liepos 12 dieną, po priesaikos Seime. Šia proga kreipdamasi į tautą naujoji prezidentė pabrėžė, kad atėjo ne vadovauti, o tarnauti žmonėms. Ji taip pat pakvietė susipriešinusią Lietuvą taikytis. Jos nuomone, tik dirbdami kartu galime įveikti mūsų šalies ekonomikos, politikos ir moralės nuosmukį.
D.Grybauskaitė pasirinko kuklias inauguracijos iškilmes. Vietoj tradicinio pobūvio prezidentūros rūmuose ji drauge su visuomene klausėsi šventinio koncerto Daukanto rūmų aikštėje.
Pirmąją savo darbo dieną D.Grybauskaitė pradėjo susitikimus su įgaliojimus grąžinusios premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybės nariais. Po šių konsultacijų Vyriausybė atsinaujino – joje neliko tuomečio socialinės apsaugos ir darbo ministro Rimanto Dagio. Jį pakeitė konservatorius Donatas Jankauskas.
Politologų nuomone, D.Grybauskaitė jau „įsivažiavo“ į prezidentės pareigas ir ėmėsi įgyvendinti savo programines nuostatas. Anot jų, pastarojo meto įvykiai rodo, kad šalies vadovė pasirinko gana radikalią veiklos kryptį: keičia neįtinkančius pareigūnus, kovoja su klaninėmis apraiškomis.
