„Nord Stream“ projektas yra labai jautrus, ir jautrus ne tik aplinkosaugos aspektu, bet taip pat politiškai. Be abejo, fenomeną, kai dėl tokių strateginių projektų derybos praktiškai vyksta dvišaliu lygiu kitapus Europos Sąjungos rėmų, kai kurioms valstybėms nėra lengva priimti“, – žurnalistams Briuselyje sakė D.Grybauskaitė, ketvirtadienį ir penktadienį dalyvaujanti ES viršūnių susitikime.
Kita vertus, prezidentė pabrėžė, kad tiek leidimus „Nord Stream“ projektui dar turinčios duoti Švedija ir Suomija, tiek Lietuva, kuri neturi veto teisės, nuomonę dėl dujotiekio suformuos atsižvelgdama į aplinkosaugos reikalavimus.
Lietuva, kitos Baltijos šalys bei projektą kritikuojanti Lenkija neturi teisės vetuoti dujotiekio tiesimo. Projektą jau palaimo Danija, o Švedijos ir Suomijos atsakymų laukiama dar metais.
1220 kilometrų ilgio dujotiekis „Nord Stream“ turėtų sujungti Rusijos Baltijos pakrantę netoli Vyborgo su Vokietijos Baltijos pakrante netoli Greifsvaldo. Pirmąją liniją planuoja pradėti eksploatuoti 2011 metais, antrąją – metais vėliau. Rusija ir Vokietija tvirtina, kad projektas padės patenkinti dalį Europai reikalingo papildomo dujų importo.
Lietuva šią vasarą „nepakankamai išsamia“ pavadino Baltijos jūros dugnu planuojamo tiesti dujotiekio „Nord Stream“ poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą.
Premjeras Andrius Kubilius šį rudenį pareiškė, kad Lietuva yra prieš ne tik dėl aplinkos apsaugos potencialių problemų, bet ir dėl politinių pasekmių – „Rusijos neslepiamų siekų tariamai dominuoti Baltijos jūroje ir naudoti savo karinę galią tariamai vamzdžio gynybai, ir dėl to, kaip gali pasikeisti “Gazprom„ požiūris į dujų tiekimą toms šalims, kurios lieka už “Nord Stream„ vamzdžio, tarp jų Baltijos valstybėms“.
