Grėsmės tik paryškino problemą
„Nors miškus tvarkančios tarnybos ir švaros akcijų organizatoriai pastaruoju metu sakė, kad miškai švarėja, tačiau problema neišnyko. Galima spėti, kad banguojančios pandemijos grėsmės ją tik dar labiau išryškino. Gali būti, kad kai kurie žmonės vengė keliauti prie įprastų rūšiavimo konteinerių, mirgančių apsauginėmis kaukėmis. Dėl to daugelis atliekų atsidūrė ten, kur jų neturėtų būti. Kita vertus, elektronikos atliekos miške, kaip pavyzdžiui, seni šaldytuvai ar dulkių siurbliai, tapo tik pavieniais atvejais. Apie tai pasakoja ir švaros akcijų miškuose dalyviai. Džiugu, kad mūsų asociacijos elektronikos atliekų surinkimo konteinerių sistema ir edukacinės priemonės veikia“, – spėja Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas Linas Ivanauskas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad, kaip rodo žmonijos istorija, grėsmių laikotarpiai išryškina ne tik netikusius įpročius, bet ir moralines nuostatas, netgi demoralizuoja žmones. Karų ir pandemijų metu netgi tie, kurie anksčiau elgėsi gana tvarkingai ir atsakingai, ima rūpintis tik būtiniausiais, išgyvenimo dalykais. L.Ivanauskas taip pat pastebi, kad jau antrą dešimtmetį gyventojams aiškinama, kad netinkamai laikomos ir neatsakingai išmetamos elektronikos atliekos virsta toksiškais teršalais, tačiau apklausos rodo, kad vis dar daug žmonių šias atliekas kaupia stalčiuose, sandėliukuose, rūsiuose.
Galima išeitis – ekonominė paskata?
Komentuodamas grybautojus piktinančius ar liūdinančius teršiamų miškų vaizdus, savo emocijų neslepia ir Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius Aidas Pivoriūnas.
„Manau, kad miškai yra tam tikras visuomenės ar joje vykstančių procesų atspindys. Anksčiau miškai ir miškeliai duso nuo stiklo ir ypač plastiko butelių atliekų, o pradėjus veikti efektyviai užstato sistemai dvikojai miško sanitarai mikliai surenka ne tik ką tik paliktus gamtos mylėtojų-stovyklautojų butelius, bet ir prakrapšto miško paklotę, nelygu ieškodami voveraičių, rasdami iš seniau paliktą vertingą gėrimų tarą ir ją surinkdami. Vis dėlto, nelikus vienų šiukšlių, miškai spėriai pildomi kitomis atliekomis. Matyt, negali žmogus neteršti miško. Manyčiau, jeigu jam būtų įkalta į galvą, kad įvairių rūšių atliekas galima priduoti ir iš to gauti kapeiką, miškai lengviau atsikvėptų“, – miško problemas ir galimybes aiškina A.Pivoriūnas.
Privačių miškų savininkų asociacija, anot jo, išbandė ir gėdos lentas, ir pranešimų apie teršėjus sistemas. Miškų savininkai investavo ir į šiukšlių dėžių ir tualetų statymą, manydami, jog jei koks neatsakingas asmuo užsimanė palikti atliekas ar „dalį savęs“ miške, tai bent jau nepatingės tai padaryti tam skirtose vietose. Deja, privačių miškų savininkų viltys žlugo.
A.Pivoriūno įsitikinimu, nepaisant švietėjiškų kompanijų, ne visi žino, kas yra pavojingos atliekos, kaip jos žymimos ir ką daryti, jas aptikus. „Yra tekę matyti miške bandant užkasti liuminescencines lempas. Žmogelis greičiausiai mano, jog daro gerą darbą – užkastos miške jos nekenks aplinkai. Bet juk tai netiesa! Visos buities atliekos gali būti perdirbtos ir prikeltos antram gyvenimui“, – aiškina A.Pivoriūnas.
Anot L.Ivanausko, edukacija ir netgi lengvai prieinamomis elektronikos atliekų surinkimo sistemomis visų taršos problemų neišspręsime.
„Reikėtų išsamiai išstudijuoti posovietinės visuomenės mentalitetą, o taip pat atsižvelgti, kaip visuomenės etines nuostatas veikia kasdienės kalbos apie susirgimų grėsmę pačiu aukščiausiu valstybės lygmeniu. Demokratiniu ir sąmoningumo keliu einanti visuomenė dabar vėl nukrito į baimių, draudimų ir visuotinės kontrolės lygmenį. Tokiomis aplinkybėmis visai kitaip veikia EPA bei kitų panašių organizacijų puoselėjamas gamintojų išplėstinės atsakomybės principas. Visiškai pasikliauti gyventojų sąmoningumu ir geranoriškumu negalime, o juolab dabar“, – samprotauja EPA vadovas.
Aptikome miške galimai pavojingas atliekas: ką daryti
Kad miškų taršos problemą reikėtų spręsti atliekant atitinkamus pakeitimus teisės aktuose, sutinka ir Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus miškininkystės specialistė Hermina Pekarskienė. Ji taip pat atsakė į klausimą, ką turėtų daryti grybautojai ar gamtos mėgėjai, aptikę miške galimai pavojingų atliekų.
„Jeigu tai VĮ Valstybinių miškų urėdijos valdomas miškas, reikėtų pranešti minėtai urėdijai ar jos regioniniam padaliniui arba girininkijai. Jei tai rajonų ar miestų savivaldybių miškai – pranešti jų administracijoms. Jei tai privatus miškas, būtų galima pranešti miško savininkui (jeigu žinoma) arba Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus rajonuose dirbantiems specialistams pagal miško buvimo vietą. Kontaktus galima rasti Valstybinės miškų tarnybos interneto svetainėje“, – aiškina specialistė.
H.Pekarskienė taip pat atkreipia dėmesį, kad pranešimus apie tvarkos pažeidimus miškuose priima Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos Pranešimų priėmimo skyriaus (PPS) telefono numeriu (8 5) 273 2995; el. p. info@aad.am.lt. Apie tai dar galima pranešti ir Skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112.
Apie Elektronikos platintojų asociaciją (EPA)
Elektronikos platintojų asociacija yra didžiausia šalyje licencijuota kolektyvaus elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymo organizavimo organizacija. Ji vienija kelis šimtus tarptautinių ir nacionalinių elektros ir elektronikos įrangos gamintojų bei importuotojų, tarp kurių – žinomiausi pasauliniai elektronikos gamintojai, pvz., „Electrolux“, „Bosch“, „Siemens“, „Miele“, „Whirlpool“ ir kt. EPA vykdydama savo veiklą organizuoja atliekų surinkimą bei šalies mastu finansuoja daugiau kaip 67,6 proc. elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą.
