Vilnietis Vladas Tolvaiša nuo gruodžio mėnesio mėgino užsirašyti pas šeimos gydytoją Lazdynų poliklinikoje, tačiau kelis mėnesius telefonu jam buvo kartojama, kad to padaryti neįmanoma, esą nebėra laisvų registracijos talonų. 70-metis vyras „15min“ pasakojo vasario 1 dieną tik iš trečio karto paskambinęs į polikliniką ir gavęs taloną pas gydytoją kovo 15-ąją. Vilnietis guodėsi bent tuo, kad rimtų problemų neturėjo: „Tris mėnesius laukdamas eilės pas gydytoją ir numirti gali.“
Viešosios įstaigos Lazdynų poliklinikos direktorė Julija Pliaukštienė pripažino, kad situacija poliklinikoje nepavydėtina, mat labai trūksta gydytojų. „Priimtume bendrosios praktikos gydytojų, jei tik kas ateitų. Tačiau niekas nenori, jaunimas nenori dirbti nei ligoninėse, nei poliklinikose“, – sakė poliklinikos direktorė. Kitose sostinės sveikatos priežiūros įstaigose situacija ne ką geresnė.
Tendenciją, kad jauni specialistai nenori dirbti valstybinėse įstaigose, pastebi ir Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas Liutauras Labanauskas.
„Jaunimas neina dirbti į valstybines poliklinikas ir ligonines dėl nepalankių sąlygų: mažo darbo užmokesčio, neužtikrintumo, ar koks skyrius vieną dieną nei iš šio nei iš to nebus panaikintas“, – sakė L.Labanauskas.
Anot jo, Gydytojų sąjungos duomenimis, Lietuvoje pagal įgytą specialybę gydytojais nedirba apie 30 proc. medicinos absolventų. „Apie 30 proc. žmonių, gavusių gydytojo rezidento dokumentus, arba dirba Lietuvoje ne pagal specialybę, arba emigruoja“, – teigė L.Labanauskas, remdamasis turimais LGS duomenimis.
Kad situacija sostinės poliklinikose yra nepavydėtina, iliustruoja minėtas vilniečio V.Tolvaišos pavyzdys. „Gruodžio mėnesį paskambinęs į polikliniką pas gydytoją nebuvau užregistruotas – registratorė pasakė, kad talonų sausio mėnesiui nebėra, ir pasiūlė skambinti sausio pabaigoje. Paskambinęs sausį sužinojau, kad talonų nebėra ir vasariui, registratorė pasiūlė skambinti vėliau. Atėjus vasario pirmajai iš ankstyvo ryto paskambinau į polikliniką. Pagaliau taloną gavau, tik jis – kovo 15-os dienos“, – pasakojo vilnietis.
V.Tolvaiša sakė norėjęs tiesiog pasitikrinti sveikatą: „Kai tau septyniasdešimt, gydytojas nėra joks stebuklas. Tik keista, kad laukti reikia tris mėnesius. Per tiek laiko nežinia, kas gali nutikti.“
Lazdynų poliklinikos direktorė J.Pliaukštienė paaiškino, kad vilnietis V.Tolvaiša užsirašęs pas ne visu etatu (tik tris dienas per savaitę) dirbančią šeimos gydytoją.
„Jeigu jis norėjo pakliūti būtent pas šią gydytoją, tuomet eilė galbūt ir buvo. Tačiau jeigu atvejis skubus, pacientas visada gali tą pačią dieną patekti ir ne pas savo gydytoją“, – teigė poliklinikos direktorė.
Jos tvirtinimu, poliklinikoje kiekvieną dieną budi bendrosios praktikos gydytojas, kuris visada priima pacientus. „Dažniausiai pas budintį gydytoją eina tik ūmių bėdų prispausti pacientai, tačiau visą dieną dirbantis gydytojas gali priimti ir tokius pacientus, kuriems reikia tik išrašyti vaistų“, – sakė J.Pliaukštienė.
Poliklinikos direktorė patarė pacientams, norintiems pakliūti pas gydantį gydytoją, užsiregistruoti kaip įmanoma anksčiau: „Jeigu ateini pas gydytoją dėl vaistų, matai, iki kada tau galioja receptas. Išėjęs iš gydytojo kabineto iš karto gali registratūroje užsirašyti kitam kartui, kad ir kada jis būtų – po mėnesio ar dviejų.“
Gydytojų trūkumas
J.Pliaukštienė pripažino, kad pacientai būtų aptarnaujami greičiau, jeigu netrūktų gydytojų. „Pageidautina, kad vienas gydytojas gydytų apie 1,5 tūkstančio pacientų. Mūsų poliklinikoje vienam bendrosios praktikos gydytojui tenka bent keli tūkstančiai pacientų“, – situaciją komentavo J.Pliaukštienė.
Anot Vilniaus vicemero Stanislovo Šriūbėno, kad poliklinikose gali trūkti gydytojų, nėra naujiena, tačiau viskas priklauso nuo įstaigų vadovų. „Savivaldybė nei priima, nei atleidžia gydytojus. Už tai atsakingi poliklinikų ir ligoninių vadovai, viskas priklauso nuo jų. Juk ir Valstybinės ligonių kasos skiriamos lėšos priklauso nuo pacientų skaičiaus“, – kalbėjo vicemeras.
Anot S.Šriūbėno, gydytojai, kuriems atlyginimas mokamas pagal darbo valandas ir priimamų pacientų kiekį, gali dirbti keliose vietose: „Juk gydytojų grafikas yra lankstus. Pusę dienos jie gali dirbti vienoje, o antrą dienos pusę – jau kitoje poliklinikoje.“
S.Šriūbėnas tikino, kad pačių poliklinikų Vilniuje užtenka: „Yra trys poliklinikos – Centro, Antakalnio ir Šeškinės. Jos aptarnauja apie 100 tūkstančių gyventojų, o visos kitos prižiūri tik po 40 tūkstančių pacientų. Manau, tai visai neblogas išsidėstymas.“ Vicemeras sakė, kad iš sostinės poliklinikų prasčiausiai laikosi esanti Pilaitėje, nes neatitinka pacientų poreikių. „Gal šiemet pavyks suremontuoti ir praplėsti Pilaitės polikliniką. Dabar įstaiga įsikūrusi tik antrame namo aukšte, kai kuriems pacientams nepatogu užlipti, be to, patalpoms reikia remonto“, – sakė vicemeras.
Reformos pliusų nemato
LGS prezidentas L.Labanauskas sakė, kad Vyriausybės pažadai šiemet įgyvendinti sveikatos įstaigų reformą taip pat situacijos nepagerins. „Niekas nežino, kurios ligoninės išliks, kurios bus sujungtos ar panaikintos“, – apie reformą kalbėjo L.Labanauskas.
Anot jo, tokie valstybės veiksmai gali dar labiau atgrasyti jaunimą nuo darbo valstybinėse įstaigose. „Jaunimas mato, kas vyksta. Reformos vykdomos remiantis neaiškiais argumentais, nėra jokio racionalumo. Nė vienas negali būti tikras, kad galės stabiliai dirbti vienoje ar kitoje ligoninėje, – kalbėjo L.Labanauskas. – Estijoje prieš 15 metų buvo atlikta tokia pati reforma: darbas nepagerėjo, gydytojai pradėjo emigruoti. Latvijoje – taip pat masinė gydytojų emigracija.“
LGS prezidentas neatmetė galimybės, kad „ne nuo pradžių, o nuo galo daromos“ reformos gali paskatinti panašiai pasielgti lietuvius.
Anot L.Labanausko, ne išeitis jaunimui ir privatus sveikatos sektorius: „Privati sveikatos priežiūra Lietuvoje nėra pelninga. Geriausiu atveju galima dirbti nepatiriant nuostolių, tačiau pelno gauti beveik neįmanoma.“ Anot jo, jaunimui lieka dvi išeitys: emigruoti arba dirbti pelningesnėje srityje.
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Sveikatos priežiūros išteklių valdymo skyriaus
vyriausiosios specialistės Audronės Daivos Dragūnienės, SAM imasi įvairių priemonių, kad pritrauktų jaunų sveikatos priežiūros specialistų: gerinamos darbo sąlygos, naudojant ES struktūrinių fondų lėšas sudaromos sąlygos specialistams nuolat tobulėti, diegiamos naujos technologijos. Vis dėlto, anot jos, jaunų žmonių nesulaikysi, nes jaunam žmogui keisti aplinką yra natūralu. „Išvykti dirbti į kitas šalis skatina noras įgyti kitokios profesinės patirties, socialinių garantijų užtikrintumas bei jaunam žmogui priimtinesnė socialinė aplinka“, – reziumavo A.D.Dragūnienė.
Perkūnkiemyje – nauja poliklinika
Gera žinia Perkūnkiemio gyventojams. Šį rudenį mikrorajone duris turtėtų atverti Centro poliklinikos padalinys. „Pagal pirminį planą poliklinikoje turėtų dirbti du bendrosios praktikos gydytojai, jie aptarnautų 3 tūkstančius gyventojų“, – sakė Centro poliklinikos direktorius Kęstutis Štaras. Anot jo, vėliau atsižvelgiant į pacientų skaičių gali būti priimta daugiau gydytojų, taip pat būtų plečiamas paslaugų asortimentas.
Pirminiais skaičiavimais, per metus poliklinikos filialui Perkūnkiemyje išlaikyti reikėtų apie 80 tūkstančių litų, tačiau jo įsteigimas atsipirktų per ketverius metus. Anot K.Štaro, per artimiausias keletą savaičių su Viešųjų pirkimų komisija bus suderintos sąlygos ir skelbiamas patalpų nuomos arba pirkimo konkursas.
