„Jei nedidelio miestelio gyventojas slaptu balsavimu rinks tą merą, tai meras gal ir labiau skaitysis su savo buvusiais ir būsimais rinkėjais. Dabar valdo iš tikrųjų partijos: ten, kur laimi vienokia partija, tai ji diktuoja savo valią oponentams ar kitaip galvojantiems žmonėms. Kitoje vietoje laimi kita partija ir savo diktuoja – čia tas nėra gerai. (...) Kuo žmogus mažiau pažįsta savo valdžią, tuo ji jam labiau tolsta“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė V. Plečkaitis.
Tiesa, jis pažymėjo, kad didesne piliečių galia nėra suinteresuotos partijų viršūnės.
„Dešimtmečiais ten stovi tie patys žmonės, jie užsigarantavę sau Seimo nario, ministro ar kitas vietas. Susidaro elitas, kuris neatsinaujina“, – teigė jis.
Pasak V. Plečkaičio, Lietuvoje reikia padidinti savivaldos reikšmingumą Lietuvai, o referendumo kartelę (300 tūkst. piliečių parašų) – žeminti: „Ji yra nerealiai išaukštinta. Nelyginsime su Šveicarija, kur privalomas referendumas yra 50 tūkst. Pas mus bėda ta, kad savivaldoje nėra referendumų.“
V. Plečkaitis pasakojo, kaip Krokuvos miestelėnai balsavo, ar jie rengs žiemos olimpiadą 2022 ar 2024 metais, ir jie nubalsavo prieš – taip gyventojai pasisakė olimpiados klausimu. „Kad pas mus mieste būtų rengiamas referendumas – nesu girdėjęs. Jų paprasčiausiai nėra.“
Pasak jo, kai susikerta nuomonės, pavyzdžiui, dėl Žaliojo tilto skulptūrų Vilniuje, reikia klausti piliečių.
„Tik reikia įjungti tą pilietinį mechanizmą, ir nebūtų čia baisu“, – teigė V. Plečkaitis.
Pilietinės galios tyrimas, kuriuo aiškintasi, kiek aktyviai gyventojai dalyvauja pilietinėje veikloje, parodė, kad Lietuvos visuomenės pilietinė galia, nors buvo ir tebėra menka, labai nežymiai auga: jos vidurkis Lietuvoje įvertintas 36 balais iš 100.
Visą laidos „Dienos klausimas“ įrašą klausykite čia.
