Dabar populiaru
Publikuota: 2009 spalio 31d. 15:08

Helovinas lietuviams neprilipo

Turgavietėse kilogramas moliūgo kainuoja apie 1.5 Lt. Augintojai teigia šiemetiniais pardavimais esantys labai nusivylę
Aurelija Kripaitė / Turgavietėse kilogramas moliūgo kainuoja apie pusantro lito. Augintojai teigia šiemetiniais pardavimais esantys labai nusivylę.

Iš svetimų kraštų atėjusi Helovino šventė lietuviams netapo sava. Tai teko pripažinti ir prekybininkams, šiemet gerokai mažiau dėmesio skyrusiems šiai šventei ir jos simbolikai.

Didžiojo prekybos tinklo „Maxima LT“ atstovė Renata Saulytė teigė, kad šiemet Helovinui skirta kur kas mažiau dėmesio, atsisakyta specialių stendų suvenyrams, kostiumams.

„Mes jau pernai pastebėjome, kad prekyba šiais gaminiais nepasiteisina. Iš tiesų lietuviams ši šventė netapo sava“, – sakė ji 15min.lt.

Anot jos, paskaičiuota, kad prekyba Helovino gaminiais sudaro vos kelis procentus Vėlinių produkcijos – žvakių, gėlių pardavimų.

„Jei vasario 14-osios, tai yra Valentino dienos, šventė Lietuvoje rado savo nišą, tai Helovinas – tikrai ne“, – sakė R.Saulytė.

Moliūgais domisi barai

Tokį šios šventės nepopuliarumą pajuto ir moliūgų augintojai. Klaipėdos rajone, Kiškėnuose, moliūgus auginanti Danutė pripažino, kad šiemet šios daržovės itin menkai perkamos. „Dar pernai prekyba moliūgais prieš šventes eidavo lyg vandeniu. Dabar visai kitaip“, – sakė Klaipėdos Senajame turguje prekiaujanti moteris. Šiemet jai pasiseka parduoti po 5–6 moliūgus, kai pernai pavykdavo ir visą 20. Kilogramo kaina išliko tokia pat kaip ankstesniais metais – pusantro lito.

„Daugiausiai perka barai ir kavinės dekoracijoms. Dar nupirko kelios kolegijos studentės. Sakė, kažkokį papuošimą darys“, – sakė ji.

Naktinio klubo „Kiwi“, šį savaitgalį rengusio net tris Helovino vakarus iš eilės, atstovas Tomas Savickis pripažino, kad šią šventę labiau nei lietuviai priėmė barai ir klubai. „Helovinas – grynai komercinis dalykas, nieko daugiau. Šiemet ketinau siūlyti visai šios šventės neminėti ir taip išsiskirti iš kitų. Deja, pavėlavau“, – sakė jis.

Anot jo, Helovinas lietuvius pasiekė netgi ne kaip šventė, o kaip galimybė verslininkams dar labiau pasipelnyti. Kartu tai yra galimybė pasilinksminimo vietoms paįvairinti savo vakarėlių tematiką.

„Man asmeniškai ši šventė dirbtinė ir plastmasinė“, – sakė jis 15min.lt.

„Pašėls ir praeis“

Anot Klaipėdos savivaldybės etnokultūros centro specialistės Valerijos Jankūnaitės, vyresnio amžiaus žmonės ir visi tikintieji niekada nesusigundys Helovino šventimu.

„Ši tradicija visiškai ne mūsų: jei mes prašome, kad vėlės vėl ateitų ir mus aplankytų, čia priešingai – dvasios varomos iš miesto“, – teigė pašnekovė.

Anot jos, Helovinas su visa simbolika labiausiai ir prigijo baruose. „Tačiau mes puikiai žinome, kaip barai „puoselėja“ lietuviškąsias tradicijas, kai per Užgavėnes net negalima priprašyti jų blynų iškepti“, – teigė ji.

Pasak jos, nagrinėjimas, ieškojimas, kodėl taip, o ne kitaip, visai nereikalingas. „Čia nebuvo tokios šventės ir jos nebus. O jei vakare pašėls jaunimas – mat jį šunys. Tegu sužino, kas tai per šventė. Jauni žmonės gi“, – aiškino V.Jankūnaitė.  

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Video

01:07
01:24
00:18

Maistas

Kinas

Parašykite atsiliepimą apie 15min