Tikrins pagal naujus reikalavimus
Pasak Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus Vytauto Bakasėno, lavai – itin specifinė darbo vieta. „Jūrininko darbas sunkus ir įtemptas. Darbo ir poilsio erdvė labai ribota, todėl laivo savininkas privalo užtikrinti, kad ji būtų kuo racionaliau išnaudota, kad darbuotojui būtų sudarytos sveikatai palankios sąlygos. Juk iš laivo neišlipsi, kada panorėjęs“, – sako jis.
Naujojoje higienos normoje išsamiau, tiksliau reglamentuota, kokios ir kaip turi būti įrengtos įvairios jūreivių poreikiams skirtos patalpos: miegamosios kajutės, maitinimui, sportui skirtos, sanitarinės patalpos, kokios medžiagos naudojamos įrengimui, kiek žmogui turi būti skirta erdvės ir kt.
Visų Klaipėdos jūrų uosto laivų statyklose ir remonto įmonėse statomų ir rekonstruojamų laivų projektai derinami su Klaipėdos visuomenės sveikatos centru. Jo specialistai prižiūri, kad laivai būtų statomi pagal higienos normos reikalavimus, kad įgula turėtų kaip įmanoma geresnes sąlygas.
Taip pat centro darbuotojai kasmet atlieka keleivinių keltų periodinę kontrolę. Nuo gegužės pradžios keleiviniai keltai tikrinami pagal naujuosius reikalavimus.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre yra 6 keleiviniai keltai. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro direktorius Rimantas Pilipavičius teigia, kad pernai tikrintų laivų higieninė būklė nebloga. „Pažeidimų aptikome ambulatorijoje, skalbykloje, pirties patalpoje – sako jis. – Apie pažeidimus buvo informuoti keltų savininkai, jau gavome atsakymą, kad pažeidimai pašalinti.“
Užkerta kelią užkrečiamosioms ligoms
Klaipėdos visuomenės sveikatos centras rūpinasi ne tik jūreivių bei keltų keleivių saugumu ir patogumu. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus veikla siekiama užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų įvežimui. Visą parą Klaipėdos jūrų uoste budi Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus padalinio medicininio karantino posto (MKP) darbuotojai.
Per Klaipėdos jūrų uostą eina pagrindinės laivybos linijos į Vakarų Europos, Pietryčių Azijos, Afrikos ir Amerikos žemynų uostus. Kasmet į uostą atplaukia apie 5000 laivų, maždaug 240 iš jų atvyksta iš nepalankių užkrečiamųjų ligų atžvilgiu šalių. MKP darbuotojai aiškinasi, kokiose šalyse pastaruoju metu pabuvojo laivas, ar jame nėra ligonių, esant reikalui atlieka patikrinimą. Turint pagrįstų įtarimų, kad laivu į Lietuvą gali „įvažiuoti“ kokia nors pavojinga užkrečiamoji liga, imamasi priemonių, kad taip neatsitiktų. Ypatingas darbymetis – vasaros sezonas. Nuo gegužės iki spalio mėnesio Klaipėdoje sustoja apie 50 kruizinių laivų iš viso pasaulio.
Kilus grėsmei dėl gripo A/H1N1 plitimo, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro darbuotojai tikrina laivus itin atidžiai. „Žinoma, keleivių srautai per oro uostus yra kur kas didesni, tačiau epidemiologai nepamiršta, kad virusas gali Lietuvą pasiekti ir per jūrą“, – sako VVSPT direktorius Vytautas Bakasėnas.
