„Tai daugiausia moterys, bet yra ir šeimų iš dviejų tėčių. Tai yra realybė, su kuria reikia skaitytis“, – laidoje „Žmogus žmogui“ antradienį sakė D.Paulauskas.
Teisininkė Laima Vaigė pabrėžia, kad sunku būtų pasakyti tikslų skaičių vaikų, augančių homoseksualų šeimose, tačiau ji išryškina paradoksą: esą mažiau tolerantiškose šalyse gali būti daugiau vaikų, augančių homoseksualiose šeimose. „Vaikai homoseksualiose šeimose atsiranda, kai žmonės išsiskiria, supranta savo tapatybę, kad to neįmanoma pakeisti nei santuoka, nei vaikais – to negalima imituoti“, – sakė L.Vaigė.
Be to, L.Vaigės teigimu, jau ir Lietuvoje atsiranda atvejų, kai homoseksualios poros susilaukia vaikų donorų pagalba. Čia kartais neišvengiama teisinių ginčų – donoras gali nebenorėti atiduoti visų teisių homoseksualiai porai.
„Problemos susidaro, kai turime teisinį vakuumą. Tas vaikas gali prarasti tam tikras teises, pavyzdžiui, bendrauti su antrąja mama, paveldėti jos turtą, teisę į išlaikymą ir t.t. Tiek ir donorų arba gėjų, kurie norėtų susilaukti vaikų, teisės yra neapsaugotos“, – pasakoja L.Vaigė.
Jos teigimu, taip susidaro situacijos, kurias sunku išspręsti. „Jei Lietuvoje moterys, pasirinkusios donorą, pasirašo susitarimą, kad jis nedalyvaus vaiko gyvenime, tas susitarimas pagal Civilinį kodeksą negalioja – tėvystės atsisakyti negalima.“
„Mūsų valstybėje yra privalomas dalykas turėti vaikų. Jei neturi vaikų, tai laikoma, kad kažkas su tavimi netvarkoje“, – sakė L.Vaigė.
