Šeima tvirtino ramybę radusi Tauragės rajono Adakavo kaime, iki pilnos laimės jiems tereikia sukurti saugią namų aplinką mažiesiems. Igoris, Gileta ir jų du mažyliai – dar nė dvejų metukų neturintis Joris bei ligoniukas Giedrius – trečioji šeima, dalyvaujanti akcijoje „Vaiko šypsena“.
Nustatytas sunkus autizmas
Atvykus žurnalistei, penkiametis Giedrius kaip tik aimanavo savo lovelėje. Mamos pasakojimu, vaikas pradeda verkti be jokios priežasties, kartais nenustoja keletą valandų.
„Kartais pabunda naktį, jį sunku nuraminti. Ima vaikščioti, aimanuoti. Vakar ėmė plėšyti tapetus, subari, paaiškini. Atrodo, supranta, tačiau apsisukęs vėl tą patį daro. Iki dvejų metų niekas net neįtarė, kad jam autizmas, manė, dar mažas, o maži vaikai neretai taip elgiasi. Tik pernai, kai dar gyvenome Žiežmariuose, šeimos gydytoja išsiuntė mus į Kauno klinikas. Neuropatologas diagnozavo sunkų autizmą. Buvo nustatyta pirmoji neįgalumo grupė“, – pasakojo mama Gileta.
Į Adakavą iš Kaišiadorių rajono Žiežmarių miestelio šeima atsikėlė pernai rugpjūtį. Kaip Igoris sako, bėgo nuo pašaipų.
Adakave pritapo
„Žiežmariuose gyvenome bendrabutyje. Kaimynai klausinėdavo, kodėl vaikas visą laiką verkia. Vėliau ėmė įtarinėti, kad mes jį mušame. Išėjus į kiemą, mamos su vaikais iš gretimų namų klausinėdavo, kas vaikui yra. Aiškindavome, kad autizmas. Kartą net mūsų klausė, kodėl tokį vaiką auginame, kodėl neatiduodame į vaikų namus. Buvo kita šeima, auginanti cerebriniu paralyžiumi sergantį vaiką, tai prie jų niekas nekibdavo. Mat tylus, sėdėdavo invalido vežimėlyje, o mūsiškis visuomet verkdavo, – dėstė Gileta. – Tada ėmėme ieškoti, kur nusipirkti namelį, kad galėtume gyventi atokiau nuo kaimynų.“
Mamos pasakojimu, vaikas pradeda verkti be jokios priežasties, kartais nenustoja keletą valandų.
Šeima sako Adakave atradusi ramybę. Kaimynų namai tolėliau, Giedriaus verkimas netrikdo. O, kaip Igoris sako, jei kas ir girdi, neklausinėja, kodėl vaikas verkia.
„Adakave, sakė, gyvena mergina, serganti autizmu. Ji – dvidešimtmetė. Mačiau, kaip ji vaikšto apie namus, kažką niūniuoja. Niekam neužkliūva“, – stebisi vyras.
Šių eilučių autorei paaiškinus, kad Adakave psichinių sutrikimų turinčių žmonių išvysti įprasta – miestelyje yra socialinės globos namai, vyras teigė to nežinojęs, čia kraustėsi vien todėl, kad nebrangiai įsigijo seną namelį.
Norėtų atnaujinti namuką
Nedidukas baltų plytų namas iš pažiūros tvarkingas. Vargingas jo vidus. Pasak šeimos, name negyventa apie dvidešimt metų. Daug ką jame reikia remontuoti.
„Pirmiausia reikia apšiltinti ir paruošti kitai žiemai. Peržiemoti buvo nelengva. Teko kamšyti plyšius po palangėmis. Grindys „nusėdusios“. Pamatai labai žemi, tai grindys išpuvo. Reikia elektros instaliaciją keisti. Tačiau viską po truputį pasidarysime“, – dėstė šeimos galva.
Pagrindines šeimos pajamas, anot Giletos, sudaro 146 eurų vyro neįgalumo išmoka (Igoris serga epilepsija), 330 eurų socialinė šalpos pensija už neįgalų Giedriuką ir 58 eurai vaiko išmoka dar dvejų metukų neturinčiam Joriui. Namo, kurį šeima nusipirko, savininkė sutiko jį parduoti išsimokėtinai. Pusė sumos jau sumokėta. Liko atiduoti 2500 eurų, mokėjimą namo savininkė, kaip sako Igoris, leido atidėti.
Dėtų plastikinius langus
Sudurti galą su galu sudėtinga, nes keičiant gyvenamąją vietą vyrui teko išeiti iš darbo, jis dirbo siuvykloje kroviku. Vyras ieško darbo.
„Labai padeda kaimynai. Vienam padėjau, tai malkų atvežė. Padėjo į namus atvesti vandenį. Davė molio pečiui palopyti. Kitai močiutei padėjau, už atlygį galėjau vaikams sūrelių nupirkti. Neseniai viena kaimynė padovanojo gaidį, vištų. Dar kelias nusipirkom – jau kiaušinius deda“, – vardijo Igoris.
Jei šeimai kas suteiktų paramą, pirmiausia vyras sako sudėtų namelyje plastikinius langus. Vėjai į vidų nepūstų ir kad vaikams saugiau būtų.
Norintieji paremti Igorio ir Giletos šeimą gali tai padaryti jau dabar. Tauragės Rotary klubo paramos ir labdaros fondo sąskaita LT547181300004700547.
