Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Į Europos Parlamento rinkimus gali ateiti tik penktadalis rinkėjų?

Algis Krupavičius
Kęstučio Vanago/BFL nuotr. / Algis Krupavičius
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Jei Europos Parlamento (EP) rinkimai nesutaps su antruoju prezidento rinkimų ratu, rinkėjų aktyvumas Lietuvoje per šiuos rinkimus bus kritinis, kaip ir 2009-aisiais, kai prie balsadėžių atėjo vos 21 proc. rinkėjų, Lrt.lt sakė politologas Algis Krupavičius. Jo manymu, EP pats kaltas, kad lietuviams ji neįdomi.

Jei rinkimai sutaps, balsuos 50 proc.

Gegužę ES šalys rinks naują Europos Parlamentą. 2009-aisiais rinkimai pasižymėjo itin mažu rinkėjų aktyvumu ne tik Lietuvoje, kur savo balso teise pasinaudojo vos 21 proc. rinkėjų (ES vidurkis buvo 43 proc.), bet ir visoje ES. Per pirmuosius rinkimus į EP Lietuvoje prie balsadėžių atėjo kone dvigubai daugiau rinkėjų – 48,38 proc.

Kaip lrt.lt komentavo Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius A. Krupavičius, jei EP rinkimai sutaps su antruoju prezidento rinkimų ratu, aktyvumas turėtų siekti apie 50 proc., kaip per rinkimus 2004-aisiais. Tačiau neaišku, ar antrasis prezidento rinkimų turas apskritai bus.

„2014-ųjų EP rinkimų naujovė, kad Europos partijos kelia kandidatus į Europos Komisijos (EK) pirmininko postą. Galimybe rinkti EK vadovą mėginama padidinti rinkėjų aktyvumą rinkimuose į EP. Tikėtina, kad tų šalių ir partijų, kurios turės tokius kandidatus, šalininkai bus kiek aktyvesni“, – svarsto A. Krupavičius.

Politologo nuomone, politinis pasyvumas yra skiriamasis EP rinkimų bruožas, o rinkėjų aktyvumas dramatiškai sumažėjo nuo pirmųjų EP rinkimų 1979-aisiais, kai dalyvavo beveik 62 proc. rinkėjų, iki 43 proc. 2009-aisiais.

Priežasčių, kodėl nebalsuoja – daugybė

A.Krupavičiaus manymu, EP nepatrauklumą lemia daugelis priežasčių. Visų pirma, EP nėra labai įtakinga ES institucija. Taip pat rinkėjams trūksta informacijos, ką apskritai daro EP.

„Galiausiai, EP sugeba pati susigadinti įvaizdį. Pavyzdžiui, Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai ataskaitą, pateiktą D.Grybauskaitės, klausė pora dešimčių europarlamentarų iš daugiau kaip 800. D.Grybauskaitė kalbėjo beveik tuščioje salėje. Net mūsų Seime, kuris populiarumu pasigirti taip pat negali, tokio posėdžio nelankymo nebūna. Tad ar taip besielgiantis EP gali būti įdomus Europos šalių rinkėjams?“, – klausia KTU profesorius.

EP atstovas Lietuvos žiniasklaidai Robertas Pogorelis sako, kad EP jau pradėjo vykdyti rinkėjų informavimo ir aktyvinimo kampaniją visose 28 ES šalyse. Pasak R. Pogorelio, rengiami susitikimai su įvairiomis interesų grupėmis, jaunimu, žiniasklaida:„Visų pirma, rinkėjus raginti ateiti balsuoti turėtų patys politikai, įtikindami žmones, kad už juos balsuoti verta.“

„Ištikimiausi išrinko keistai besielgiantį kolegą“

Pasak EP atstovo, apklausų duomenys rodo, kad lietuviai buvo nelinkę balsuoti ne todėl, kad nepritartų ES ar Lietuvos narystei joje, bet todė, kad tiesiog nesidomi, yra nusivylę politika bei valdžia.

„Kai atėjo tik ištikimiausi, turime tokį keistai besielgiantį kolegą čia EP“, – kalbėjo europarlamentar Vilija Blinkevičiūtė po to, kai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas Valdemaras Tomaševskis pareiškė, jog tautinės mažumos Lietuvoje yra persekiojamos ir baudžiamos.

Europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė tvirtina, kad su rinkėjais nėra lengva bendrauti dar ir dėl to, kad priimami sprendimai EP įsigalioja po 3–4 metų.

„Kai kandidatuoja į EP, kai kurie politikai prižada padidinti pensijas. Tai visiška nesąmonė ir nereikia tikėti tokiais dalykais“, – sako V. Blinkevičiūtė.

R.Pogorelis nelinkęs prognozuoti būsimo rinkėjų aktyvumo gegužę vyksiančiuose rinkimuose į EP, tačiau, anot jo, yra prielaidų tam, kad šiemet balsuoti ateitų daugiau žmonių nei 2009-aisias.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min