Dabar populiaru
Publikuota: 2019 kovo 23d. 17:16

Į Lietuvą grįžtanti emigrantė sunerimo: ar mano vaikams yra vietos Vilniaus mokyklose?

Kauno oro uoste
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Kauno oro uoste

Airijoje ne vienerius metus gyvenusi lietuvių šeima nusprendė grįžti į Lietuvą. Tačiau, kaip 15min pasakojo Jurgita, šiuo metu iki mokslo metų pabaigos dar likusi svetur, ne viskas yra taip paprasta, kaip gali atrodyti. Ir ne tiek jai pačiai, kiek jos vaikams. Aplankiusi jau dvi mokyklas šalia namų (šeima gyvens Fabijoniškėse), moteris sužinojo, kad jos vaikams čia vietos nėra.

Tris vaikus auginanti vilniečių šeima Airijoje gyveno ne vienerius metus, tačiau vis dėlto nusprendė grįžti į tėvynę. Kaip pasakojo Jurgita (jos pavardė redakcijai žinoma), vyras grįžo jau prieš metus, o ji su trimis vaikais planuoja tai padaryti šiemet vasarą, kai baigsis mokslo metai.

Mokyklose – nelaukiami

„Nusprendėme grįžti į Lietuvą, todėl atvažiavau ir ėmiau čia domėtis mokyklomis, norėjau nusivesti vaikus ir jiems parodyti, kas ir kaip yra. Vyras Vilniuje jau nuo pernai rugpjūčio įsikūręs, mes su vaikais žadame grįžti birželį, nes du vyresni vaikai lanko mokyklą“, – sakė moteris.

Mokyklą lankantiems vaikams – 6 ir 11 metų, tad abiem teks čia pritapti naujoje mokykloje, susirasti draugų, mokytis pagal kitokią programą. Tai tėvams kėlė nerimo priimant sprendimą dėl grįžimo į Vilnių, tačiau guodė viešoje erdvėje matoma informacija, kad jie sulauks pagalbos.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mokslo šventė Vilniuje
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mokslo šventė Vilniuje

„Kiek domėjausi, skaičiau, visur minėta, kad grįžę vaikai laukiami ir jiems suteikiama papildoma pagalba dėl pokyčių, dėl mokslų“, – pasakojo Jurgita, tačiau jau netrukus jos laukė pirmoji nemaloni patirtis: „Tačiau nuėjus į vieną mokyklą, į kurią norėjome leisti vaikus, direktorė tiesiai šviesiai pareiškė, kad emigrantų čia nereikia, esą turėtume eiti į tarptautinę mokyklą, kur mokoma anglų kalba, nes mūsų vaikas jau ne lietuvis, o labiau anglas.“

Kitoje rajono, kuriame šeima turi namus Vilniuje, mokykloje direktorius juos pasitiko maloniai, tačiau įspėjo, kad vietos naujiems mokiniams čia nėra – mokykla pilna, ir nusiuntė į trečią įstaigą.

Esame nežinioje ir nerimaujame, galvojame, ką ir kaip daryti, nors vyresniuosius sūnus jau ir užrašėme į mokyklą, o mažąją dukrą – į darželį, – sakė Jurgita.

„Esame nežinioje ir nerimaujame, galvojame, ką ir kaip daryti, nors vyresniuosius sūnus jau ir užrašėme į mokyklą, o mažąją dukrą – į darželį. Po tų vizitų mokykloje paverkiau ir vis dar jaučiu sunkumą, bijau, kad nesusitvarkysime su visais biurokratiniais dalykais, ypač išgyvenu dėl vyriausiojo sūnaus, jam jau 11-a, tad ir taip bus labai sunku pritapti, o dar jei toks požiūris į emigrantą vaiką... Liko 3 mėnesiai iki mokslo metų pabaigos, tad jaučiu didžiulę baimę. Dabar buvome su vaikais grįžę vien tam, kad parodyčiau jiems mokyklas, bet taip nieko ir nepamatę vėl išvykstame“, – prieš kelionę atgal į Airiją 15min guodėsi Jurgita.

Pirmokai – be eilės

Vilniaus savivaldybė vasario pradžioje skelbė informaciją, kad registracija bendroje sistemoje į mokyklas prasidės kovo 1 d. ir tęsis iki gegužės 31-osios. Tuomet išvardinta ir kokie prioritetai atveria pirmumo teisę į mokyklas. Tarkim, jeigu vienas šeimos vaikas jau lanko tą mokyklą, prioritetą turės ir antrasis. Taip pat – vieno iš tėvų auginami vaikai, dvynukai, trynukai ir ketvertukai, daugiavaikių šeimų atžalos.

Yra nurodoma ir kokie vaikai priimami be eilės: tai specialiųjų poreikių turintys, diplomatinio korpuso darbuotojų, mokyklos darbuotojų vaikai. Ir reemigrantų atžalos. Tokie, kaip Jurgitos sūnūs.

123RF.com nuotr./Mokiniai pamokoje
123RF.com nuotr./Mokiniai pamokoje

Vilniaus savivaldybės Švietimo, sporto ir kultūros departamento direktorė Alina Kovalevskaja patikslino, kad reemigrantų vaikai be eilės priimami į pirmą klasę. Vyresniems tokios privilegijos jau nėra, tad sąlygą atitinka tik jaunesnysis šios šeimos sūnus.

„Kiek yra vietų, mokyklos turėtų iš svetur grįžusių šeimų vaikus priimti. Tačiau jos privalo pateikti visus dokumentus, kaip to reikalaujama galiojančioje tvarkoje“, – teigė departamento direktorė.

Vis dėlto toks Jurgitos pasakymas, ką išgirdo iš vienos sostinės mokyklos direktorės, A.Kovalevskają nustebino – jos teigimu, jokia mokykla taip tėvams atsakyti negalėjusi.

Kiek yra vietų, mokyklos turėtų iš svetur grįžusių šeimų vaikus priimti, – teigė A.Kovalevskaja.

Ieškos pinigų mokymui

Prieš kelias dienas BNS skelbė, kad valdžia žada ieškoti papildomo finansavimo dėl „Brexit“ į Lietuvą grįžtančių emigrantų vaikams mokyti. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, vidutiniškai vieno mokinio ugdymui per metus skiriama 1524 eurai, atvykusiems iš užsienio papildomai skiriami 459 eurai.

Pasak ministro Algirdo Monkevičiaus, nors dalis emigracijoje augusių lietuvių vaikų ir lankė lituanistines mokyklas, mokėsi istorijos, tačiau yra tokių, kuriems reikia mokytis lietuvių kalbos. Kadangi Lietuvoje mokinių skaičius mažėja, ministras teigė, jog laukiami visi atvykstantieji iš užsienio.

Švietimo ministerija rekomenduoja mokykloms sudaryti tokiems mokiniams individualų ugdymo planą, kuriame būtų numatytos papildomos lietuvių kalbos ir kitų mokomųjų dalykų konsultacijos, taip pat ir švietimo pagalbos specialistų konsultacijos ne tik vaikams, bet ir jų tėvams.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Skanumėlis

Video

01:22
00:55
00:39

Liaudies alus

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Namų šefas

Konkursas
Konkursas

Visi į lauką!

Parašykite atsiliepimą apie 15min