Leidimas – tūkstančiui žmonių
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas yra pasirašęs įsakymą dėl organizuojamo susirinkimo.
„Suderinu Raimondo Šimaičio 2023 m. spalio 26 d. 11–15 val. (paruošiamuosius darbus susirinkimo vietoje pradedant 2023 m. spalio 26 d. 9 val.) Nepriklausomybės aikštėje organizuojamo susirinkimo, skirto protestui prieš nekilnojamojo turto mokesčius, laiką, vietą ir formą (susirinkime dalyvaus ne daugiau kaip 1000 žmonių)“, – rašoma įsakyme.
Apie tai, koks tai bus mitingas, pats R.Šimaitis feisbuke rašo, kad renginys būsiąs ne politinis.
Mitingas ne politinis, deja, bet politinių kandidatų kalbas tenka atmesti.
„Ar yra ekonomistų, buhalterių, socialinių reikalų specialistų, aktyvių piliečių suprantančių, kur tai veda, bet nedalyvaujančių aktyvioje politikoje ir norinčių išsakyti savo poziciją spalio 26 dienos mitingo metu?
Mitingas ne politinis, deja, bet politinių kandidatų kalbas tenka atmesti, nes tada tektų kviesti visus kandidatus ir pagrindinė žinutė liktų neperduota“, – rašė mitingo organizatorius.
Mitinguotojus veš autobusais, bet už pinigus
Jo teigimu, planuojama, kad mitingas būsiąs ramus: „Seimo negriausime, „tituškos“ neturės kur pasireikšti.“
Mitingo dalyvius žadama atsivežti autobusais iš įvairių Lietuvos vietų.
Kaip skelbiama socialiniuose tinkluose, norintys vykti turėtų registruotis iš anksto, autobusai jų lauks Kaune, Klaipėdoje, Šilutėje, Tauragėje, Šiauliuose, Radviliškyje, Šeduvoje, Panevėžyje.
Kelionės kaina viena asmeniui – 15 eurų.
Policija signalų apie neramumus neturi
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis 15min teigė, kad apie renginį informaciją pareigūnai turi, kokių nors signalų apie neramumus nėra gavusi, tačiau esą pasirengusi policija bus tinkamai.
Kol kas nėra jokių signalų, kad mitingo metu galimi kokie nors neramumai, tačiau policija bus pasirengusi bet kokiam scenarijui.
„Policija turi šią informaciją, bendrauja su organizatoriais ir atitinkamai rengiasi užtikrinti viešąją tvarką ir žmonių saugumą.
Kol kas nėra jokių signalų, kad mitingo metu galimi kokie nors neramumai, tačiau policija bus pasirengusi bet kokiam scenarijui“, – teigė R.Matonis.
Seime numatytas galutinis balsavimas
Ketvirtadienį Seime buvo numatomas galutinis balsavimas dėl Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimo, tačiau klausimas iš darbotvarkės išbrauktas.
Prieš pateikimą Seime Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) Vyriausybės pateiktą variantą patobulino komiteto pirmininko konservatoriaus Mindaugo Lingės siūlymu nuo 2025 metų nustatyti 0,05-4 proc. komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio „žirkles“, o konkrečius tarifus palikti tvirtinti savivaldybėms.
Projektu būtų neapmokestinama pagrindinio būsto vertės dalis, neviršijanti 1,5 konkrečios savivaldybės NT verčių medianos (vidutinė būsto vertė).
BFK vadovas M. Lingė skaičiavo, kad dabar NT mokestį moka tik 1 proc. brangiausio turto savininkų.
„1 proc. negali būti atsakingas už visos Lietuvos kelių, dviračių takų šaligatvių ir gatvių apšvietimą, parkų, vaikų aikštelių gerinimą. Beveik 14 mln. eurų, kurie surenkami (2022 metais) iš to 1 proc. visų duobių neužlygins ir visų gatvių neapšvies. Tai aktualu visoje Lietuvoje, o ne tik ten, kur koncentruojasi dabartiniai brangaus NT savininkai ir šio mokesčio mokėtojai“, – spalio 10-osios Seimo posėdyje kalbėjo parlamentaras, pristatydamas komiteto išvadą.
Pasak komiteto vadovo, pajamos iš NT mokesčio Lietuvoje dabar sudaro 0,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o Europos Sąjungoje – vidutiniškai 1,2 procento.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra ne kartą sakiusi, kad Europos Komisija balandžio pabaigoje Lietuvai skirtus 26 mln. eurų RRF lėšų sulaikė dėl dviejų nepasiektų rodiklių – neišplėstos aplinkosaugos ir NT mokesčių bazės bei galiojančių kai kurių mokesčių lengvatų.