Kauno valdžiai pastaruosius kelis mėnesius didžiausią galvos skausmą kelia miestą užgulusios skolos. Miesto savivaldybę šiuo metu slegia 86 mln. Lt dydžio skolos. Nors Kauno valdžia sumažino valdininkų atlyginimus, apribojo pokalbių telefonais limitus, aptemdė miesto gatves bei griebėsi kitų taupymo programų, tai nepadėjo bent kiek labiau sumažinti didžiulių įsiskolinimų.
„Skolos mus, aišku, neramina. Ieškome įvairių sprendimo variantų. Bendrovės tariasi su bankais ir kitomis įstaigomis, kad šios perpirktų skolas, – teigė meras Andrius Kupčinskas. – Aišku, skolos nėra tokios grėsmingos kaip Vilniuje, bet kiekvienas šeimininkas žiūri, ką turi savo ūkyje“.
Daugiau nei pusę miesto skolų sudaro savivaldybės valdomoms įmonėms nesumokėti pinigai. Likusios skolos yra susijusios su privataus kapitalo bendrovėmis.
„Ar tai yra savivaldybės įmonė, ar privati, joms tai atsiliepia vienodai. Joms juk irgi reikia mokėti mokesčius ir atlyginimus darbuotojams. Aišku, savivaldybės valdomoms įmonėms dar metų pradžioje buvo pasakyta, kad jos turi ieškoti vidinių rezervų ir išgyventi iš tų lėšų, kurias surenka iš gyventojų“, – tvirtino meras.Savivaldybė daugiausiai yra skolinga bendrovei „Kauno energija“, atsakingai už šildymą bei karštą vandenį. Skola šiai įmonei viršija net 16 mln. Lt.
„Dėl šios ir kitų skolų mums trūksta apyvartinių lėšų. Norėdami atsiskaityti su savo rangovais, mes esame priversti skolintis iš bankų, tad mums tenka mokėti nemažas palūkanas. Taip ir gimsta tokia grandininė reakcija“, – pasakojo bendrovės „Kauno energija“ vykdantysis direktorius Stanislovas Karčiauskas.
Pašnekovas teigė, jog įsibėgėjant šildymo sezonui, savivaldybės įsiskolinimas veikiausiai tik augs.
„Pagrasinti išjungti šildymą mes nelabai galime, nes šiluma yra gyvybiškai būtinas dalykas. Pavyzdžiui, žmonės be elektros dar galėtų gyventi, bet be šildymo – niekaip“, – akcentavo S.Karčiauskas.
Kauno pečius slegia įsiskolinimai ir kitoms savivaldybės valdomoms įmonėms. Po 8–9 mln. Lt miestas yra skolingas bendrovėms „Kauno autobusai“ bei „Autrolis“, 3 mln. Lt – „Kauno švarai“.
Griebėsi grasinimų
Kalbant apie privataus kapitalo bendroves, savivaldybė daugiausiai yra skolinga miesto gatves remontuojančiai bei barstančiai „Kelių remonto grupei“. „Lapkričio pradžioje skola viršijo 3 mln. Lt. Jie paprašė sumokėti bent vieną milijoną. Mes pagal galimybes sumokėjome pusę milijono ir lyg tyčia pasnigo, jie turėjo barstyti gatves, tad skola vėl išaugo. Pastaruoju metu mus gelbsti palankūs orai“, – kalbėjo A.Kupčinskas.
Akivaizdu, kad tikrai neišgalėsime vykdyti visų funkcijų ir finansuoti kai kurių įstaigų. Jeigu jos norės toliau gyvuoti, turės užsidirbti ir išsilaikyti pačios, – pareiškė meras A.Kupčinskas.
Nors elektros energiją tiekiančiai bendrovei VST savivaldybė yra skolinga palyginus nedidelę sumą – apie 1,3 mln. Lt – įmonės vadovai prieš daugiau nei savaitę buvo viešai pagrasinę, jog savivaldybės įstaigoms nutrauks elektros tiekimą. Tiesa, panašu, jog šis VST atstovų pareiškimas tebuvo tik pagąsdinimas.
„Atsižvelgdama į tai, jog savivaldybės ir iš savivaldybių biudžetų finansuojamos įstaigos yra socialiai jautrūs klientai – ligoninės, darželiai, mokyklos ir kt. – akcinė bendrovė VST, geranoriškai bendradarbiaudama su savivaldybės atstovais, siekia surasti tinkamiausią probleminių klausimų sprendimo kelią, ieškoti kompromisų ir neketina imtis drastiškų priemonių – elektros energijos tiekimo nutraukimo“, – „15min“ teigė VST atstovė spaudai Giedrė Vinickienė.
„Mes su jais šnekėjomės ne kartą. Negali sakyti, kad jie beširdžiai ir nesupratingi žmonės. Jie supranta mūsų situaciją, tačiau prašo rodyti bent kokį progresą ir po kažkiek atsiskaityti kas mėnesį. O dabar paskutinė sąskaita apmokėta pavasarį“, – teigė A.Kupčinskas.
Kaltina Mokesčių inspekciją
Anot mero, savivaldybę į skolas įklampino itin vangiai Mokesčių inspekcijos renkamas Gyventojų pajamų mokestis (GPM). „Skola nebūtų tokia didelė, jeigu būtų surinktas suplanuotas ir Finansų ministerijos patvirtintas GPM. Dėl to gaunasi lyg ir užburtas ratas – mes skolingi, nes mums skolingi. Mes iš viso nesurinkome net 60 mln. Lt planuotų GPM.
Mokesčių inspekcijos vadovai aiškina, kad savivaldybės teritorijoje veikiančios įstaigos yra skolingos jiems, dėl to jie negali pervesti savivaldybei pinigų. Aš kreipiausi į Finansų ministeriją, kad ši pasižiūrėtų, ar Mokesčių inspekcija tinkamai prižiūri, kad būtų laiku atsiskaitoma su savivaldybėmis. Kažkodėl Kauno rajonas gyrėsi, jog jiems pervesti
96 proc. planuoto GPM“, – piktinosi A.Kupčinskas.
Nurėš finansavimą
Dabar savivaldybės pečius slegianti skolų našta visu svoriu užguls kitų metų miesto biudžetą. Anot mero, išlaidas teks apkarpyti dar labiau, tad kiti metai daugeliui savivaldybės išlaikomų įstaigų gali būti labai sunkūs. „Šįmet pats vadovausiu biudžeto sudarymo darbo grupei. Kiti metai bus sudėtingi. Reikės labai atidžiai pasižiūrėti į visas savivaldybės išlaidas. Akivaizdu, kad tikrai neišgalėsime vykdyti visų funkcijų ir finansuoti kai kurių įstaigų. Jeigu jos norės toliau gyvuoti, turės užsidirbti ir išsilaikyti pačios“, – pareiškė meras, patikinęs, jog švietimo ir sveikatos apsaugos sričių įstaigoms skirtas finansavimas liečiamas nebus.
