Vokietijos visuomenė vis labiau sensta ir mažėja dirbančių žmonių. Jau artimiausioje ateityje gali atsitikti taip, kad pensininkų bus daugiau nei dirbančiųjų, iš kurių socialinio draudimo įmokų ir mokamos senatvės pensijos. Todėl ekspertai pabrėžia, kad pensinis amžius turi būti nustatomas atsižvelgiant į pailgėjusią gyvenimo trukmę. Jei vyriausybė nori išsaugoti dabartinį pensininkų aprūpinimo lygį, tai nuo 2060 metų vokiečiai galės išeiti į pensiją tik sulaukę 69 metų.
„Bundesbank“ ekspertai įspėja politikus neatidėlioti pensijų reformos, nes toks sprendimas lyg sunki našta užguls visą šalies pensijų sistemą. Kritikuojamas ir vyriausybės siekimas išlaikyti dabartines pensijas. Žinant, kad šalyje finansų ir demografinė padėtis darosi vis nepalankesnė, noras išsaugoti stabilias pensijas prives prie to, kad mokesčiai ir įmokos į socialinio draudimo kasas, kuriuos moka dirbantieji, padidės nuo 40 iki 50 proc. jų gaunamų pajamų.
Nebus „pensinio amžiaus“
Analogiška padėtis ir kitose Vakarų Europos valstybėse, nes joms taip pat būdingas mažas gimstamumas, o dirbančiųjų pečius slegia vis didesni mokesčiai. 2050 metais kiekvienas trečias europietis jau bus pensininkas. Tai lemia aukštas pragyvenimo lygis ir geras medicininis aptarnavimas. Tačiau tai reiškia, kad likę du trečdaliai gyventojų turės išlaikyti pensininkus iš savo mokesčių.
Radikaliausių priemonių ėmėsi Jungtinė Karalystė – ten pensinis amžius jau prailgintas iki 65 metų ir ketinama apskritai panaikinti pensinio amžiaus ribą. Tai nuspręsta padaryti ne tik dėl mažo gimstamumo, bet ir dėl to, kad didžioji dalis pagyvenusių žmonių lieka aktyvūs ir dar nemažai metų gali atnešti valstybei naudos.
Leiboristų vyriausybė paskelbė, kad pensinio amžiaus nustatymas riboja pagyvenusių žmonių teises, todėl žmonės galės dirbti tiek, kiek norės ir kol galės. Mat pastaruoju metu dėl socialinių ir darbo permainų britai vis mažiau jaučia amžiaus naštą, o jų žinios ir kvalifikacija labai praverčia valstybei.
Jungtinėje Karalystėje šiais metais besimokančiųjų skaičius pirmą kartą yra mažesnis nei pensininkų. Todėl ekspertai apskaičiavo, kad britai privalo dirti 7 metais ilgiau. Tačiau vyriausybė nutarė, kad jau šiemet tokią sąvoką kaip „pensinis amžius“ apskritai reikia panaikinti ir tik nustatyti, nuo kurio amžiaus gali būti mokama minimali pensija.
Tokią Vokietijos ir Jungtinės Karalystės vyriausybių poziciją kritikuoja ekonomistai. Jie teigia, kad krizės metu nedarbas ir taip didėja, o daugybė žmonių bijo jį prarasti. Tačiau „Bundesbank“ ekspertas Thomas Exneris į tai atkerta: „Dirbančių vokiečių mažėja, o žmonės gyvena vis ilgiau. Jei nenorime apkrauti jaunosios kartos vis didėjančiais mokesčiais, vienintelis kelias – ilginti pensinį amžių.“ Jo nuomone, tai „ne tik užbaigtų visuomenės diskusijas šia tema, bet ir būtų išbandymas politinėms partijoms, kuriose dominuoja pagyvenę politikai. Todėl ilginti pensinį amžių būtina, nes tai vienodai aktualu ir jauniems, ir seniems žmonėms“.
Labiausiai kenčia jaunimas
Vokietijos profsąjungų susivienijimas paskelbė, kad finansų krizė labiausiai palietė jaunus žmones nuo 20 iki 24 metų. Jei nedarbas dėl krizės Vokietijoje, lyginant su praėjusiais metais, vidutiniškai padidėjo 5,3 proc., tai tarp jaunimo – net 16 procentų. Sunkiausia rasti darbą vaikinams – net 26 proc. jų neturi darbo, merginų tik – 2,8 procento. Tai aiškinama tuo, kad vaikinai daugiausia dirba įmonėse, eksportuojančiose savo produkciją, o jos nuo krizės nukentėjo labiausiai.
Jaunimui sunku rasti darbą ir baigus mokslus. Jauni žmonės, nesuspėję pritapti naujoje darbo vietoje, pirmiausia ir atleidžiami, nes arba dirbo pagal sutrumpintą darbo grafiką, arba atlikinėjo pagalbinius darbus. Be to, įmonės ėmė daug mažiau dėmesio skirti jaunimo mokymui, dabar Vokietijoje mokosi 50 tūkst. vaikinų ir merginų mažiau.
