Prieš plenarinę sesiją Venecijos komisijos pranešėjai pristatys savo išvadų projektą. Šios institucijos delegacija Lietuvoje lankėsi sausį, tuomet ji aiškinosi galimą grėsmę žiniasklaidos laisvei, valdantiesiems įšaldžius LRT finansavimą trejiems metams ir kol kas nesėkmingai siekus palengvinti LRT vadovo atleidimo iš pareigų tvarką.
Penktadienį taip pat bus išklausyti Seimo valdybos deleguotų socialdemokratės Indrės Kižienės bei Mišrios Seimo narių grupės atstovo Artūro Zuoko komentarai, pasisakys ir nacionalinio transliuotojo vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
Po šių klausimų ir atsakymų bei diskusijos komisija savo išvadas tvirtins plenarinės sesijos metu.
Seimo opozicija yra atkreipusi dėmesį, kad Venecijos komisijoje nebus atspindėta jų nuomonė, mat A. Zuokas nors formaliai nepriklauso valdantiesiems, tačiau LRT klausimu palaiko jų poziciją.
Venecijos komisija yra patariamoji ekspertinė Europos Tarybos institucija konstitucinės teisės klausimais, vienijanti 61 šalį.
BNS rašė, kad praėjusių metų lapkričio pabaigoje Seimas priėmė LRT įstatymo pataisą, pagal kurią 2026-2028 metams įstaigos finansavimas užšaldomas 2025 metų lygyje.
Vėlesniais metais įstaigos biudžetas bus sudarytas iš užpraeitų metų faktiškai gautų 0,75 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir 0,8 proc. akcizo pajamų – mažiau nei dabar.
Venecijos komisija taip pat vertino du pernai svarstytus įstatymo projektus dėl LRT vadovo atleidimo tvarkos.
Viename pernykščių projektų valdantieji „aušriečiai“ siūlė, kad vadovui atleisti pakaktų pusės iš 12 LRT tarybos narių balsų. Kitame siūlyta, kad atleidimui pakaktų septynių iš 12 balsų.
Abu pernykščiai projektai dėl opozicijos inicijuotų procedūrinių trikdžių įstrigo Seime, po ko buvo nuspręsta sudaryti darbo grupę peržiūrėti LRT valdysenai.
Ši savo projektą registravo vasario pabaigoje.
Darbo grupės parengtame projekte numatytas nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimas, ko nėra dabartiniame teisės akte, naujo nacionalinio transliuotojo valdymo organo – valdybos įkūrimas, LRT tarybos didinimas nuo 12 iki 15 narių.
Taip pat nutarta nustatyti tam tikrus reikalavimus LRT tarybos nariams, to dabar nėra. Nuspręsta, kad reikėtų riboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant nacionalinio transliuotojo turinį.
Be kita ko, nuspręsta, kad LRT generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, jei netinkamai vykdytų funkcijas, dėl viešojo intereso pažeidimo, šiurkščių pareigų pažeidimų ar nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimo.
Tačiau palikta ta pati – dviejų trečdalių – balsų kartelė, kuri nustatyta dabar, norint atleisti LRT vadovą dėl nepasitikėjimo, tik išbrauktas reikalavimas surengti atvirą balsavimą. Balsavimo būdą palikta pasirinkti LRT tarybai.
Numatyta, kad dalis pakeitimų įsigaliotų nuo 2027 arba 2028 metų.
