Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Į Sausio įvykių minėjimą tikimasi sukviesti tų laikų dalyvius

1991 m. sausis
Alfredo Girdziušo nuotr. / 1991 m. sausis.
Šaltinis: BNS
0
A A

Minint Sausio įvykių dvidešimtmetį į Vilnių stengiamasi sukviesti daugelį tų laikų dalyvių iš Lietuvos ir užsienio.

Laisvės gynėjų dienos renginiuose ketina dalyvauti buvęs Islandijos užsienio reikalų ministras Jonas Baldvinas Hannibalsonas. Jo šalis pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę, o jis pats buvo vienintelis Vakarų valstybės užsienio reikalų ministras, atvykęs į Vilnių iš karto po 1991 metų sausio įvykių pareikšti solidarumo.

Vilniuje taip pat viešės JAV senatorius Richardas Durbinas, tuo metu Lietuvoje lankęsis kaip rinkimų stebėtojas.

Kaip ir prieš 20 metų, Lietuvoje bus pirmasis nepriklausomos Baltarusijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Stanislavas Šuškevičius.

Į minėjimą pakviestas 1990–1992 metų Latvijos Aukščiausiosios Tarybos prmininko pavaduotojas Dainis Ivanas, buvęs Norvegijos Karalystės Stortingo grupės Baltijos valstybėms remti pirmininkas Ingvaldas Godalas.

Į Vilnių grįš ir kai kurie žurnalistai, pasauliui pranešę apie sovietų agresiją prieš nepriklausomą Lietuvą. Laisvės gynėjų dienos renginiuose dalyvaus estai Toomas Sildamas ir Ullaras Bornas, ispanai Miguelis Bas Fernandezas bei Mikelis Arregui, britas Edwardas Lucasas. Seimo rūmuose dalyvaujant autoriui bus pristatyta Michailo Pustobajevo knyga „Agresijos kronika“. Buvęs Rusijos karinių pajėgų majoras, iš kariuomenės pašalintas už „garbingo sovietų karininko vardo diskreditavimą“, atskleidė Pskovo desantininkų bei specialiosios grupės „Alfa“ veiklos užkulisius.

Lietuvoje lankysis žinomas Rusijos istorikas, politikas, visuomenės veikėjas Jurijus Afanasjevas, aktyviai rėmęs laisvės siekiančias tautas.

Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Angonita Rupšytė ketvirtadienį per spaudos konferenciją pabrėžė, kad į Vilnių vėl atvyks Ukrainos savanoriai, per Sausio įvykius Lietuvos parlamento rūmuose davę priesaiką.

Iškilmingame minėjime laukiama ir dabartinių aukštų pareigūnų iš užsienio.

Apie savo dalyvavimą Laisvės gynėjų dienos renginiuose kol kas patvirtino vienintelis prezidentas – Latvijos vadovas Valdis Zatleras. Iškilmėse dalyvaus ir šios šalies Saeimos pirmininkė Solvita Aboltinė. Taip pat atvyks Vengrijos ir Švedijos parlamentų vadovai Laszlo Koveris Csaba bei Peras Westerbergas.

Estijai, Čekijai, Suomijai, Norvegijai atstovaus parlamentų vicepirmininkai. Gruzijai – vicepremjeras Giorgis Baramidzė.

Iš viso į renginius pakviesta per 70 svečių iš užsienio.

„Ši data svarbi ne tik Lietuvos žmonėms, bet ir kitoms pasaulio tautoms“, – ketvirtadienį Sausio įvykių reikšmę pabrėžė A.Rupšytė.

Seimo kancleris Jonas Milerius, kalbėdamas apie Laisvės gynėjų dienos 20-mečio minėjimo programą, sakė, kad ir Lietuvos parlamente bus siekiama atkurti tų laikų rūmų vaizdą.

„Bus daug atributikos, primenančios tuos laikus“, – sakė jis.

Parlamento rūmų fojė, kaip ir prieš 20 metų, bus pridėta smėlio maišų. Prie Seimo bus atvarytas rusiškas šarvuotis, kurį, anot A.Rupšytės, nustums Sąjūdžio „žiguliukai“ ir parlamento gynėjai.

Sausio 8–13 dienomis Seime rengiamos atvirų durų valandos. Prie rūmų liepsnos atminimo laužai, vyks įvairūs renginiai.

Vienas iš minėjimo akcentų – sausio 12-ąją ketinamas „tiesti“ Laisvės liepsnos kelias nuo Nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pastato iki Seimo rūmų. Vaikai, nešimi aukurais su ugnimi, apjuos Seimo, LRT pastatus ir Televizijos bokštą.

Sausio 13-oji prasidės pilietine akcija „Atmintis gyva, nes liudija“ bei pilietiškumo pamokomis mokyklose. Pasak A.Rupšytės, žvakutes languose žada uždegti ir Afganistane tarnaujantys Lietuvos kariai.

Anykščių Antano Vienuolio gimnazijos moksleiviai siuva maždaug 200 metrų ilgio trispalvę, kurią planuojama nešti nuo Katedros į Nepriklausomybės aikštę.

J.Milerius per spaudos konferenciją pabrėžė, kad daug renginių vyks ne tik Vilniuje, bet visose šalies savivaldybėse.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje.

Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies Nepriklausomybę nuo SSRS.

Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.

Nors kariškiams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pastato.  

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min