„Kai šis klausimas buvo diskutuojamas Valstybės gynimo taryboje, tai turbūt galiu pasakyti, kad labai aiškiai pasakiau visiems tarybos nariams, jog ateinančiais metais dėl tikrai įtemptų viešųjų finansų kažkokių labai didelių papildomų galimybių tikrai nebus, mes išlaikysime finansavimo procentą tokį, koks yra ir sutartas, – BNS antradienį sakė I.Šimonytė.
Taip ji reagavo į prezidento patarėjo Kęstučio Budrio ankstesnį pareiškimą, jog Vyriausybė nesilaiko anksčiau šiemet tarp šalies vadovų sutartų planų dėl Lietuvos kariuomenės plėtros ir jį stebina nenoras numatyti galimybės skolintis krašto apsaugos reikmėms kitų metų valstybės biudžeto projekte.
„Man apmaudu girdėti tokius patarėjo kaltinimus, nes nebuvo susitarimo dėl kažkokių konkrečių sumų 2024 metais ir konkrečių procentų, bet buvo labai aiški žinia iš manęs visiems Valstybės gynimo tarybos nariams, kad ateinančių metų biudžetas bus labai įtemptas toks, koks jis yra“, – teigė premjerė.
Šiuo metu Vyriausybė siūlo gynybai skirti 2,71 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP), iš jų 2,52 proc. BVP yra biudžetinės lėšos, likusios – laikinojo bankų solidarumo įnašo pinigai.
Prezidentas Gitanas Nausėda savo ruožtu siūlo numatyti galimybę kitais metais valstybei pasiskolinti tiek, kad gynybos finansavimas pasiektų 3 proc. BVP.
I.Šimonytė pareiškė, jog šis pasiūlymas yra „netgi aritmetiškai neįgyvendinamas“, nes finansų deficitas jau šiuo metu siekia 2,9 proc. BVP, todėl tiek pasiskolinę „mes toli išskrisime už Mastrichto kriterijaus“, numatančio 3 proc. deficito ribą.
Be to, ji sakė iš K. Budrio neišgirdusi, kokių kitų įsipareigojimų jis siūlo atsisakyti, tuo metu Vyriausybė jau sulaukia jo kolegų kritikos dėl kitų išlaidų eilučių.
„Ateinančiais metais tikrai tokios lėtai augančios ekonomikos aplinkoje mums reikia įgyvendinti labai daug įsipareigojimų, įskaitant ir įsipareigojimus dėl nacionalinio susitarimo dėl švietimo, dėl ko taip pat labai daug pastabų mums teikia prezidento patarėjai, kiti prezidento patarėjai teikia labai daug pastabų dėl kelių, tai aš turiu truputį problemą visiems prezidento patarėjams įtikti“, – sakė I.Šimonytė.
Pasak jos, po 2024-aisiais vyksiančių prezidento rinkimų būtų prasminga pradėti diskusiją, kaip ateityje tvariai finansuoti didesnį gynybos biudžetą jam nesiskolinant, nes, išaugus palūkanų normoms, tai taps papildoma finansine našta.
Tuo metu Krašto apsaugos ministerija, reaguodama į K. Budrio komentarą BNS teigė, jog gynybos finansavimas paskutiniais metais sulaukė didelio dėmesio ir lyginant su 2020-aisiais išaugo du kartus.
Pasak ministerijos, dėl papildomų, 2,52 proc. BVP finansavimo lygį viršijančių asignavimų Vyriausybėje kasmet deramasi atskirai, o praktinis to įrodymas – tiek šių metų valstybės biudžete krašto apsaugai numatyti asignavimai, tiek Vyriausybės parengtas 2024 metų valstybės biudžeto projektas, kai pagal laikinojo solidarumo įnašo įstatymą skiriami papildomi asignavimai gynybos finansavimą nuo 2,52 proc. BVP lygio šiemet padidino iki 2,76 proc. BVP, o kitais metais padidins iki 2,71 proc. BVP.
Ministerija taip pat nurodo, kad dėl Nacionalinei divizijai reikalingų tankų įsigijimo galutiniai sprendimai šiuo metu dar nepriimti.
