Situacija dėl koronaviruso plitimo, anot I.Šimonytės, kaip ir prognozuota, yra prastėjanti. Atvejų skaičius auga sparčiai ir tai nėra tik Lietuvos fenomenas.
„Turbūt daugumoje Europos valstybių atvejų skaičius per pastarąsias kelias savaites kartais padidėjo. Ir kai kur jau net ir pralenkė tos buvusios bangos aukštį. Nepaisant to, kad tai yra šalys, kuriose vakcinacijos laipsnis yra aukštesnis negu Lietuvos“, – antradienį Seime žurnalistams komentavo premjerė.
Jos teigimu, sunku įvertinti, kas čia labiausiai veikia – ar COVID-19 mutacijos, ar žmonių gyvenimo būdo ypatybės.
Situacijos, kaip sakė I.Šimonytė, negalime nematyti. Skiepijimasis pastarosiomis savaitėmis vyksta labai vangiai.
„Tai reiškia, kad Vyriausybei teks grįžti prie diskusijų, kokias sąlygas nustatyti, kad mes vėl neturėtume didelės apgulties ligoninėse. Nes, kaip esu ne kartą minėjusi, ne pats atvejų skaičius yra tai, kas gąsdina. Jeigu tai yra atvejų skaičius, kuris nevirsta užimtomis lovomis ligoninėse, ypač – reanimacijose, tai yra vienas dalykas. Bet jeigu tai yra atvejų skaičius, kuris virsta užimtomis lovomis ligoninėse ir tai reiškia, kad žmonės negauna kitų medicinos paslaugų, tai yra jau labai didelė problema, ir todėl turėsime ieškoti visų būdų, kad neleistume jai išsikeroti“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
Kokie tie būdai bus? Pasak I.Šimonytės, Vyriausybė juos aptars ir tai praneš papildomai.
Paklausta, ar šiame kontekste nėra svarstoma apie papildomas paskatas skiepytis, kaip tai daro Latvija ir Prancūzija, premjerė sakė, kad jai žinomos „paskatos Prancūzijoje yra neigiamos“.
„Tiesiog galimybė naudotis tam tikromis paslaugomis, esant paskiepytam žmogui, arba jau privaloma tvarka su neigiamu testu, kas yra galimybių pasas.
Tai kai mes įvedėme galimybių pasą, buvo labai daug diskusijų, kam čia jo reikia, nes vis tiek karantinas yra atšaukiamas ir dabar tas galimybių pasas turi labai ribotą naudojimą.
Tai aš neatmetu situacijos, kad gali būti vėl susietas tam tikromis veiklomis – tam tikra nomenklatūra veiklų – su tuo, ar turi, ar neturi žmogus galimybių pasą“, – aiškino premjerė.
Kadangi yra liepos vidurys, laiko ir galimybių skiepytis yra labai daug, I.Šimonytė sakė, jog naudojasi proga dar kartą paraginti skiepytis vangiausiai dabar tai darančią žmonių grupę – asmenis nuo 20 iki 40 metų amžiaus.
Ji akcentavo – kuo daugiau pasiskiepijusių žmonių, tuo mažiau galimybių mutacijoms vėl sugriauti įprastą gyvenimą.
„Manau, kad vis tiek tai yra pirmiausia žmonių apsisprendimo dalykas. Tačiau neatmetu, kad Vyriausybė turės imtis tam tikrų neigiamų paskatų, kuriomis mandagiai primins, kad skiepijimasis turi kažkokios papildomos naudos“, – nurodė ji.
Šią savaitę Vyriausybė gali svarstyti privalomo testavimo apimčių išplėtimą. Anot I.Šimonytės, reikia didinti apimtis ten, kur turime nemažą riziką ir žemą pasiskiepijimo lygį.
„Reikės diskutuoti ir apie tam tikras sąsajas, sakykime, skiepijimąsi dirbant tam tikrus darbus. Negaliu to atmesti, bet kol kas to nediskutuojame“, – teigė ji.
