Dabar populiaru
Publikuota: 2019 kovo 22d. 09:51 , Atnaujinta: 2019 kovo 22d. 10:28

I.Šimonytės užsienio politikos vizija: gilesnė integracija ES ir NATO, dėmesys partnerių problemoms

Ingrida Šimonytė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Ingrida Šimonytė

Seimo narė, kandidatė į prezidento postą Ingrida Šimonytė teigė, kad pergalės atveju palaikytų gilesnę Lietuvos integraciją Europos Sąjungoje ir siektų stiprinti ryšius su NATO. Vis dėlto, ji tikino nemananti, kad Europos, kaip federacijos, idėja, „yra tai, ko šiuo metu nori ES piliečiai“. Pasak I.Šimonytės, balsuodama JT Generalinėje Asamblėjoje dėl rezoliucijos, smerkiančios JAV sprendimą perkelti ambasadą į Jeruzalę, Lietuva galėjo ir susilaikyti, vis dėlto, ji sakė palaikanti ES poziciją dėl dviejų valstybių sprendinio.

Rytų Europos studijų centre užsienio politikos viziją pristačiusi I.Šimonytė teigė, kad iš esmės nekeistų dviejų esminių Lietuvos užsienio politikos krypčių – integracijos Europos Sąjungoje ir priklausymo NATO.

Pasak I.Šimonytės, kertiniai interesai Lietuvos užsienio politikoje yra saugi erdvė ne tik Lietuvoje, bet ir aplink ją, taip pat taisyklėmis paremtas pasaulis.

Kandidatės manymu, Lietuvai būtina ir toliau stiprinti krašto gynybą, didinti atsparumą įvairiausioms įtakoms, ateinančioms per įvairius kanalus, pvz, energetiką, neskaidrias verslo schemas, informacijos kultūrą.

I.Šimonytė atkreipė dėmesį į ekonominio modelio keliamus iššūkius.

„Todėl, kad kai didžiąją dalį pajamų mes uždirbame iš žemos ir vidutinės pridėtinės vertės, susikuria užburtas ratas, kada mes esame pasmerkti ieškoti sprendimų, kurie leistų palaikyti tiek pigią darbo jėgą, tiek ir pigią elektrą arba pigius energetikos išteklius.

Diskusija dėl to, kas apsimoka Lietuvai, pavyzdžiui, pirkti nesaugią elektrą, kelia labai rimtą riziką. Turime ją matyti, kad netaptumėme nepageidaujamų Rytų valstybių įkaitais“, – sakė I.Šimonytė.

Anot kandidatės, „nebesame saugumo klientai“. „Vykdydami savo įsipareigojimus, dalyvaudami tarptautinėse operacijose, jau galime turėti ir savo žodį prisidėti skatindami kitas NATO šalis skirti pakankamai dėmesio savo ir mūsų visų apsaugai“, – sakė I.Šimonytė.

Nelengvos ES tapatybės paieškos

I.Šimonytė atkreipė į ES svarbą, tačiau tikino, kad „Bendrijos tapatybės paieškos nebus labai lengvos“.

„Akivaizdu, kad labai didelę pažangą, kurią mes pasiekėme kaip valstybė mes pasiekėme tose srityse ir tada, kai siekėme narystės ES, vis dar turime labai daug klausimų, į kuriuos nesame atsakę. Daugiausiai tai yra tie klausimai, kurie turėtų būti mūsų vidinės darbotvarkės dalis, kur ES neturi griežtos darbotvarkės, tačiau tų klausimų nesprendimas kelia įtampų

„Reikia rasti įkvėpimo, kuris leistų išsaugoti tai, kas svarbiausia – vienminčių solidarumą. <...> Mes turėtumėme matyti radikalaus euroskepticizmo riziką. Nes jo pasekmės – mažiau Europos ten, kur jos reikia labiausiai“, – RESC kalbėjo kandidatė į prezidento postą.

Anot I.Šimonytės, Europos federalizmas nėra tai, ką šiandien norėtų matyti Europos Sąjungos piliečiai, tačiau „reikia atrasti naujų temų ir naujų bendradarbiavimo laukų“.

Anot I.Šimonytės, Europos federalizmas nėra tai, ką šiandien norėtų matyti Europos Sąjungos piliečiai, tačiau „reikia atrasti naujų temų ir naujų bendradarbiavimo laukų“.

Kandidatė teigė, kad Lietuva turėtų daugiau dėmesio skirti ir kitoms šalims rūpimiems klausimams.

„Lietuva turėtų persijungti iš režimo, kai mes norime gauti – norime gauti dėmesio savo klausimams, norime gauti daugiau struktūrinių fondų pinigų, norime rankiotis vyšnias nuo torto. Bet jei esame vienminčių būrys, vadinasi, turime suprasti, kad ne tik mes turime klausimų, kurie skauda, bet ir kiti Bendrijos nariai, ir tuos klausimus turime atviromis akimis diskutuoti.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė pristatė užsienio politikos viziją
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė pristatė užsienio politikos viziją

Labai svarbus diskusijų objektas bus vadinamasis socialinis ramstis. Nesakau, kad man imponuoja Emmanuelio Macrono idėja visur suvienodinti minimalią algą, tačiau akivaizdu, kad Lietuva ilgą laiką šiek tiek per stipriai naudodama iš ES gaunamą paramą nepradėjo spręsti savo vidinių pamatinių problemų dėl viešųjų paslaugų, švietimo ir sveikatos apsaugos“, – kalbėjo kandidatė.

Atsargūs santykiai su Kinija

Pasak I.Šimonytės, kalbant apie bendradarbiavimą su Kinija ir su šia šalimi vykdomus verslo projektus, „reikia matyti ir su jais ateinančius negatyvius reiškinius, pavyzdžiui, žvalgybinę veiklą, intelektualinės nuosavybės vagystę, žmogaus teisių pažeidimus“.

Anot kandidatės, Kinijos keliami iššūkiai turi būti sprendžiami ES lygiu, Lietuva neturėtų bandyti „asmeniškai nusigriebti kažkokią grietinėlę“.

15min primena, kad metų pradžioje paviešintame Valstybės saugumo departamento (VSD) kartu su Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) grėsmių nacionaliniam saugumui vertiname teigiama, kad šalyje vis aktyviau veikia Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Esą Pekiną Lietuvoje labiausiai domina susisiekimo ir energetikos sektoriai.

„Broliškas bendravimas“

Kandidatė tikino, kad tiek Lenkija, tiek Latvija ir Estija yra labai svarbios Lietuvos partnerės.

I.Šimonytė džiaugėsi šiltėjančiais santykiais su Lenkija, „nes daugelį grėsmių matome panašiai, ypač jei kalbame apie Rusijos veiksmus perbraižant pasaulio sienas“.

Ji atkreipė dėmesį, kad nedraugiškos kaimynės deda „labai daug pastangų“ bandant supjaustyti Baltijos šalių trijulę. Pasak I.Šimonytės, reikėtų skirti daugiau dėmesio „broliškam, o ne konkurenciškam pasišnekėjimui“.

Pasak I.Šimonytės, reikėtų skirti daugiau dėmesio „broliškam, o ne konkurenciškam pasišnekėjimui“.

Praeitą savaitę LRT paskelbė, kas Lazdijuose su rinkėjais susitikęs S.Skvernelis kalbėjo, esą „latviai mums – ne broliai, o konkurentai“. Šie premjero žodžiai nuskambėjo Latvijos žiniasklaidoje.

Premjerui feisbuke pareiškus, kad žurnalistas „visuomenei pateikė tendencingą ir iškraipytą informaciją“, LRT patikslino premjero žodžius.

„Latviai, estai, atrodo, visiškai būtų mūsų broliai, bet taip nėra. Jeigu kalbėtume apie Latviją, tai yra vienas iš mūsų didžiausių ekonomikos plotmėj konkurentų“, – šeštadienį buvo skelbiama nacionalinio transliuotojo internetiniame portale.

Palaiko dvigubą pilietybę

Paklausta apie referendumą dėl dvigubos pilietybės, I.Šimonytė sakė palaikanti Konstitucijos pataisą.

„Man svarbu, kad kalbame apie žmones, kurie Lietuvos pilietybę yra įgiję gimimu ir ar jie gali tą pilietybę išlaikyti, jei jie gauna mums draugiškos šalies pilietybę. Jiems tokią teisę reikia suteikti ir referendume aš balsuosiu už“, – sakė ji.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./LR Konstitucija
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./LR Konstitucija

Kandidatė į prezidentus teigė gerbianti ir priešingą nuomonę, kad pilietybė gali būti tik viena. „Nėra vieno teisingo atsakymo, bet pagal savo įsitikinimus galvoji, ar taip turi būti ar ne“, – sakė I. Šimonytė.

Dviejų valstybių sprendinys

I.Šimonytė teigė, kad 2017-ųjų pabaigoje Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje balsuojant dėl rezoliucijos, smerkiančios JAV sprendimą perkelti ambasadą į Jeruzalę, „Lietuva galėjo ir susilaikyti“.

Vis dėlto, ji kritikavo S.Skvernelio pareiškimą, kad pergalės atveju būtų galima grįžti prie galimybės perkelti Lietuvos ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę svarstymo.

„Tokie pareiškimai mums nėra reikalingi. Apskritai matau problemų dėl dabartinio premjero būvio, kai jis, vis dar veikdamas kaip ministras pirmininkas, neišėjęs jokių atostogų, daro tokius pareiškimus, ir kažkas turi žiūrėti, kokią kepurę – ministro pirmininko ar kandidato – jis yra užsidėjęs“, – sakė I.Šimonytė.

I.Šimonytė: „Apskritai matau problemų dėl dabartinio premjero būvio, kai jis, vis dar veikdamas kaip ministras pirmininkas, neišėjęs jokių atostogų, daro tokius pareiškimus, ir kažkas turi žiūrėti, kokią kepurę – ministro pirmininko ar kandidato – jis yra užsidėjęs.“

Kandidatė sakė palaikanti dabartinę ES poziciją dėl dviejų valstybių sprendinio.

Vertybės santykiuose su Rusija

Paklausta apie Lietuvos santykius su Rusija, I.Šimonytė tikino, kad nors sprendžiami kai kurie techniniai klausimai, pavyzdžiui, dėl sienos demarkacijos, „kaip valstybės, institucijos“ Lietuva ir Rusija neturi „apie ką bendrauti“.

„Vertybiniu požiūriu, kuris man yra labai svarbus, niekaip negalime apsimesti, kad nematome pastangų keisti pasaulio tvarką, sienas, į Vakarų pasaulį eksportuoti dalykus, kurių, norime sakyti, kad jame neturime“, – RESC kalbėjo kandidatė.

I.Šimonytė tikino, kad Lietuva turi kalbėtis su partneriais dėl veningos pozicijos Rusijos atžvilgiu.

„(Kitų šalių) ūkinių reikalų sprendimas taip pat gali turėti rimtas politines pasekmes“, – tikino kandidatė į prezidento postą.

Jokių pokyčių Europos Vadovų Taryboje

Paklausta, ar Europos Vadovų Tarybos susitikimuose turėtų ir toliau dalyvauti prezidentas, ar reikėtų šią pareigą perleisti ministrui, I.Šimonytė siūlė nekeisti dabartinės struktūros.

„Klausimai Europos Vadovų Taryboje būna įvairaus turinio. Kartais, matyt, labiau pridera tose diskusijose dalyvauti prezidentui, kartais – premjerui. Bet aš manau, kad ta struktūra, kuri dabar susidėliojusi, kuri veikia dešimt metų, veikia neblogai ir aš nesiūlyčiau to keisti“, – sakė ji.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

01:09
02:13
02:24

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min