„Auklėtojos dar nebuvo – tik vadinamoji auklytė. Pradėjau jos klausinėti, ar ką nors apie tai žino. Sakė, kad ne. Ji pradėjo berniuko klausinėti, o šis gintis – peilio nėra, neatsinešiau, anas berniukas meluoja. Tada į pokalbį įsitraukiau ir aš, pradėjome vaiką spausti ir jis prisipažino peilį paslėpęs tualete“, – nemaloniais įspūdžiais dalijosi tėvas.
Šešiametis iš slėptuvės ištraukė peilį, kurio ašmenys siekė apie 10 centimetrų. „Tai nebuvo sulankstomas peiliukas. Labiau skandinaviškas žvejų peilis. Auklytė labai susijaudino: „O Dieve! O Dieve!“ – pasakoja D.Jurkėnas.
Kelia pavojų aplinkiniams?
D.Jurkėnas neslepia, kad sūnaus grupės draugo elgesys susirūpinimą kelia ne pirmą kartą. „Ne kartą girdėjau sūnaus skundų, kad Laurynas mušasi, kad buvo naudojama jėga. Dėl to sūnus net nenorėdavo eiti į darželį“, – dėsto tėvas.
Po pastarojo incidento su peiliu jis raštu kreipėsi ir į ugdymo įstaigos direktorių, ir į Trakų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių.
„Parašiau direktoriui laišką, prašydamas paaiškinti, kas daroma, kad tokie daiktai tokioje įstaigoje neatsidurtų. Nesulaukęs atsakymo trečiadienį paskambinau darželio direktoriui ir labai nustebau, kad apie įvykį jis iki tol nebuvo informuotas, apie jį sužinojo tik iš manęs“, – stebisi D.Jurkėnas.
Auklytė labai susijaudino: „O Dieve! O Dieve!“
Vaiko teisių apsaugos specialistų jis irgi teiravosi, kokių priemonių turėtų būti imtasi, kad panašūs incidentai nepasikartotų.
D.Jurkėno įsitikinimu, šešiamečio elgesys kelia pavojų aplinkiniams. Tėvui sunku suvokti, kodėl vieno vaiko, jo nuomone, turinčio raidos sutrikimų, interesai keliami aukščiau kitų vaikų teisių į saugią aplinką.
Šeima kabinasi į gyvenimą
Rykantų universalaus daugiafunkcio centro direktorius Dariušas Nedveckis paaiškino, kad iki trečiadienio apie incidentą nieko nežinojo, nes buvo komandiruotėje.
„Tačiau auklėtojos klausimą jau sprendė. Joms talkina socialinis darbuotojas, buvo susitikta su psichologu“, – užtikrino įstaigos vadovas.
Jis neslėpė – minėtas šešiametis auga socialinės rizikos šeimoje. Tačiau tėvai, dar auginantys ir keturmetę dukrą, esą stengiasi kabintis į gyvenimą, abu susirado darbus. Alkoholio ir smurto šeimoje, bent šiuo metu, esą nėra.
„Tiesiog šeimai trūksta elementarių socialinių įgūdžių, todėl vyksta intensyvus socialinis darbas. Namuose iki šiol nėra vandens, tualeto. Žmones reikia visko mokyti: kad reikia maudyti vaiką, skalbti drabužius. Socialinis darbuotojas šeimą nuolat lanko ir pastebi, kad namuose situacija gerėja, tvarkomasi“, – pabrėžė D.Nedveckis.
Nenori skirstyti į gerus ir blogus
Į darželį peilį atsinešusį auklėtinį direktorius apibūdina kaip sveiką, tiesiog labai judrų vaiką.
„Su juo nuolat dirbama. Stengiamės kuo labiau įtraukti į bendruomenę. Jis lanko būrelius – ir dainuoja, ir šoka. Sakyčiau, kad netgi gabus vaikas, tikrai negalima pasakyti, kad blogiukas“, – kalbėjo D.Nedveckis.
Jis pažymėjo, kad berniukas, kurio tėvas kreipėsi į žurnalistus, irgi yra impulsyvus, turi charakterį.
„Bet čia juk mūsų vaikai, mes negalime pasakyti, kad vienas geresnis, nes iš vienokios šeimos, o kitas blogesnis, nes iš kitokios. Drožinėti iš medžio – normali vaikiška intencija, nors, aišku, nereikėtų tokių dalykų neštis į darželį ir tikrai bus kalbama su šeima, kad tokie daiktai kaip peilis turėtų būti laikomi vaikams nepasiekiamoje vietoje.
Jei patys blogai elgsimės su savo bendruomenės nariais, tai mums grįš bumerangu.
Kiek suprantu, vaikas tą peilį paėmė iš tėvo įrankių dėžės“, – svarstė įstaigos vadovas.
Būtina ne izoliuoti, bet integruoti
D.Nedveckis prisipažino nesantis patenkintas tuo, kad incidentas pasiekė viešumą: „Man tai nepatinka. Mes per daug drąsiai kalbame apie savo ateities vaikus. Bendruomenė neturėtų nieko atstumti ir mes to neleisime. Jei patys blogai elgsimės su savo bendruomenės nariais, tai mums grįš bumerangu“, – neabejojo D.Nedveckis.
Tokios pačios pozicijos laikosi ir Trakų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Alina Kuleš: „Negalime žmonių izoliuoti, ko galbūt norėtų į mus kreipęsis tėtis. Antraip turėsime nusikaltėlį, kurio bendruomenei teks bijoti. Turime būti tolerantiški ir padėti žmonėms, kuriems sunkiau. Tam reikalingas bendruomenės ir tėvų švietimas.“
