FNTT dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo pareiškė įtarimus olandui Pieteriui Gelderblomui, Lietuvoje įkūrusiam bendrovę „Heuverlingo chemijos grupė LT“. Per kelerius metus buvo apgauta keliasdešimt lietuvaičių, tikėjusių, kad olando įmonė – lyg garantas, jog čia buhalterija bus skaidri. P.Gelderblomui pateikta ir kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nes baiminamasi, kad šis gali sprukti iš Lietuvos.
Priėjo liepto galą
Vienas po kito į FNTT kviečiami buvę bendrovės darbuotojai.
Galimais pažeidimais bendrovėje susidomėjo ir Valstybinė darbo inspekcija. Buvo atliktas neplaninis patikrinimas. Tačiau vadovas negalėjo pateikti visų prašomų dokumentų. Gynėsi, jog dokumentus turi buhalterines paslaugas teikianti įmonė, žadėjo inspekcijai pateikti. Bet ir per nurodytą terminą to nepadarė.
Olandijos piliečio kompanija „Heuverlingo chemijos grupė LT“ užsiima statybininkų įdarbinimu užsienyje. Bendrovė uždirba už tarpininkavimą įdarbinant lietuvius Vokietijos bei Olandijos kompanijose.
Bendrovėje dirbę lietuviai kurį laiką naiviai tikėjo, jog jų atlyginimai – „skaidrūs“. Kiekvieną mėnesį pavedimus į banko sąskaitas gaudavę darbuotojai buvo įsitikinę, kad viskas tvarkoje.
Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas Vytautas Ročys, pats dalyvavęs olando bendrovės patikrinimuose, teigė, jog ši kompanija – jau seniai žinoma.
Darbo ginčų komisija jau svarstė ne vieną atvejį, kai darbuotojai skundėsi negavę atlyginimų. Darbo inspekcija sulaukė ir anoniminių skambučių.
„Vykome į šią bendrovę ir su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Radome ir fiktyvių sutarčių, ir sutarčių be parašų. Tyrimą atlieka tarnyba, kol kas negaliu daugiau komentuoti“ , – pareigūnas teigė 15min.
Darbo sutartis pasilikdavo sau
Pusę metų šioje kompanijoje dirbusi palangiškė Aurelija Pilipčiuk jau pusantrų metų mina teismų slenksčius, kur bylinėjasi su buvusiu darbdaviu.
Apgauta moteris olando bendrovėje dirbo personalo atrankų vadove. Buvęs darbdavys teisme bando įrodyti, jog per klaidą darbuotojai buvo išmokėti 2033 eurai. A.Pilipčiuk siekia, jog darbdavys jai sumokėtų atlyginimą už paskutinį dirbtą mėnesį ir nepanaudotus atostogpinigius.
Palangiškė dabar didžiausia savo klaida vadina tai, jog įsidarbinusi taip ir nepasiėmė savo darbo sutarties. Su darbdaviu ji sutarė, kad iš pradžių jai bus mokama 650 eurų alga, o vėliau – 750. Darbdavys pažadėjo dokumentus atiduoti, kai tik bus sutvarkyti formalumai.
Moteris pasitikėjo vadovu. Toje pačioje įmonėje įsidarbino ir jos sutuoktinis. Nesklandumai prasidėjo jau netrukus, nes atlyginimai buvo mokami netvarkingai – vieną mėnesį A.Pilipčiuk gaudavo algą į savo sąskaitą, kitą – jos pinigai „nueidavo“ į vyro sąskaitą.
Apgavystė išlindo, kai bendrovės vadovas, neturėjęs buhalterės, įpareigojo vieną darbuotoją deklaruoti duomenis „Sodrai“. Prie „Sodros“ bazės prisijungusi moteris pamatė, jog jų atlyginimai – visai kitokie, nei darbuotojams būdavo pervedami į sąskaitas. A.Pilipčiuk sužinojo, kad jos oficialus atlyginimas yra kur kas mažesnis – 391 euras.
Didesnė alga – netyčia?
Ėmusi ieškoti teisybės moteris sužinojo, kad jau pakeistas ir jos darbo sutarties pirmasis lapas. Ten įrašyta visai kita suma, nei ji matė sutarties pasirašymo dieną. Ginčo sprendimą apsunkino tai, jog dokumento ji tada nepasiėmė.
Lietuviams atrodė, kad olandas vadovas – lyg garantas, jog mokesčiai bus skaidrūs.
Tokia pačia schema apgautų darbuotojų buvo ir daugiau. Lietuviai dar kurį laiką bandė kentėti, vylėsi, jog pavyks susitarti.
Tačiau kantrybė trūko 2015-ųjų birželio 25-ąją, kai kontoroje įvyko konfliktas dėl vėluojančių atlyginimų ir atsiskaitymų į užsienį išsiųstiems darbuotojams. Darbuotojai sukilo ir nusprendė kartu išeiti iš darbo.
P.Gelderblomas kontoros darbuotojams pareiškė, jog šie neprivalo atidirbti dar poros savaičių, kaip numato teisės aktai, nes esą nebenori jiems mokėti. Atlyginimus išmokėti jis pažadėjo vėliau, kaip garantą darbuotojams leido pasiimti kompiuterius.
Tačiau A.Pilipčiuk taip ir negavo paskutinio atlyginimo. Laukė dar vienas smūgis – darbdavys apkaltino ją kompiuterio vagyste, į namus pasibeldė policija.
Kurį laiką moteris net jautė darbdavio spaudimą – šis sukiodavosi apie jos šeimos namą.
Tų pačių metų rugsėjo 15-ąją moteris sužinojo, kad ji paduota į teismą. Olandas kaltino moterį per klaidą pasisavinus pinigus. Esą netyčia jai kelis mėnesius buvo išmokama didesnė suma.
Maža to, netrukus paaiškėjo, kad iš tiesų darbo sutartis su A.Pilipčiuk buvo nutraukta tik liepos 7-ąją, o visas tas dienas buvo fiksuojamos pravaikštos ir mokamas atlyginimas.
Olandas atrodė kaip garantas
Tris mėnesius šioje bendrovėje dirbęs klaipėdietis Tomas Navalinskas iš pradžių tikėjo, jog vadovas olandas – tarsi garantas.
„Galvojau, kad užsienietis tikrai neapgaus ir jokie „vokeliai“ neegzistuos. Atlyginimą gaudavome į sąskaitą ir tai jau atrodė patikima. Ar kiekvienas mūsų sugalvotume prisijungti prie „Sodros“ sistemos pažiūrėti, koks atlyginimas deklaruojamas?“ – 15min teigė pašnekovas.
„Pastolininkus“ užsienyje įdarbindavęs T.Navalinskas taip pat negavo darbo sutarties. Pasitikėjo vadovu. Kad įmonėje – netvarka, jis suvokė labai greitai, kai pamatė į kontorą ateinančius ir atlyginimų prašančius žmones.
P.Gelderblomas liko skolingas ir T.Navalinskui – apie 4 tūkst. eurų. Supratęs, kad „Heuverlingo chemijos grupėje LT“ gausybė pažeidimų, klaipėdietis apsisuko ir trenkė durimis. Buvęs darbdavys jam yra skolingas iki šiol. „Netikiu, kad jis grąžins žmonėms pinigus. Nebesitikiu nieko, tik noriu, kad nebūtų maustoma valstybė. Nuskriausti liko beveik visi čia dirbę žmonės, nes vis buvo siekiama, kaip nemokėti. Dauguma išėjo taip ir nesulaukę paskutinio atlyginimo“, – apgailestavo vyras.
Teisme – pusantrų metų
A.Pilipčiuk iki šiol mindo teismų grindis. Kretingos miesto apylinkės teismas atmetė tiek darbdavio, tiek ir buvusios darbuotojos ieškinius. Esą įmonė neliko skolinga, nes ir taip mokėjo daugiau nei oficiali alga.
Dabar byla bus nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme.
Olando bendrovei atstovavęs advokatas Gintaras Dabkevičius teigė, jog jokių pažeidimų nebuvo. Esą, kiek darbuotojams buvo mokama, tiek ir pateikta „Sodrai“. „A.Pilipčiuk dirbo personalo skyriaus vedėja ir tikrai turėjo matyti, koks yra jos atlyginimas“, – tvirtino advokatas.
Teisme A.Pilipčiuk išgirdo gluminančių žinių, jog ji – vargingai gyvena ir vis maldaudavo darbdavio pervesti pinigų. Teisme išgirdusi tokius teiginius palangiškė pasijuto apšmeižta.
„Dabar išeitų taip, kad per banką galima pervesti kiek nori, o vėliau sakyti, kad tai buvo klaida. Jei mes skelbiame, kad kovojame su šešėliu, tai kodėl mūsų šalyje vis dar vyksta tokie dalykai“, – apgailestavo T.Navalinskas.
Anot Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjo V.Ročio, pažeidimų įmonėse mažėja. Tačiau dar pasitaiko, kur sistemingai pažeidinėjama darbo teisė, sudaromos fiktyvios sutartys, dabuotojai atleidžiami tą pačią dieną, kai ir įdarbinami.
Olandas P.Gelderblomas: „Su manimi siekiama susidoroti“
Bendrovės vadovas P.Gelderblomas teigė, jog kaltinimai – nėra pagrįsti.
„Jaučiu, kad mane nori sužlugdyti, paversti nusikaltėliu. Aš nesu banditas. Turiu visus įrodymus, dokumentus, jog buvo išmokėta tokia suma, kokia ir turėjo būti. Kratų rezultatai parodė – jokių juodų pinigų įmonė neturi. Visi pavedimai padaryti per banką. Jokiu būdu ne vokeliais“, – teigė jis 15min. Anot jo, tyrimas parodys, kad įmonė dirbo tvarkingai.
Verslininkas įsitikinęs, kad buvę darbuotojai nori jam pakenkti. Jis stebėjosi, kad A.Pilipčiuk, pati studijavusi teisę,galėjo nesuprasti, kokia jos darbo sutartis. „Ji vis sakydavo, kad jai reikia pinigų studijoms, dar tą birželį su vyru važiavo į atostogas“, – teigė P.Gelderblomas. Jis tikino, jog tai jis patyrė A.Pilipčiuk spaudimą. Net ir išėjusi iš darbo esą vis dar sukiodavosi apie kontorą.
Jis prisiminė ir šioje įmonėje dirbusį T.Navalinską. „Jis mums pridarė žalos. Todėl logiška, kad teko su juo atsisveikinti“, – paaiškino verslininkas. Jis apgailestavo, kad T.Navalinskas galėjo pasinaudoti įmonėje sukauptomis žiniomis ir dabar jas pritaikyti konkuruojančioje įmonėje.
„Jaučiu, kad tai – susidorojimas. Per kenčiu aš ir mano šeima“, – apgailestavo jis.
