– Kaip vertinate 2017 metus? – 15min paklausė E.Jablonsko.
– Tendencijos tokios, kad papirkimų atvejų skaičius per septynerių metų laikotarpį grįžo į pradinę poziciją – skaičiai beveik tokie patys, kokie buvo 2011 metais, policijoje įsteigus imuniteto padalinius, o lyginant su 2014, 2015 metais bandančių papirkti pareigūnus skaičius sumažėjo. Palyginus 2016-uosius ir 2017-uosius metus papirkimų atvejų sumažėjo 16,6 proc.
Skaičiai beveik tokie patys, kokie buvo 2011 metais.
– Kokie buvo įsimintiniausi atvejai?
– Savotiškas TOP 5. Vasarą dvi moterys, siekdamos papirkti Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo valdybos skyriaus viršininkę, jos darbo kabinete kaip kyšį pasiūlė perleisti vienai jų priklausančio buto nuosavybės teisę, automobilį BMW ir kelionę į Turkiją už tai, kad ji pasinaudodama savo tarnybine padėtimi paleistų areštinėje laikomą mėnesiui suimtą vienos iš moterų vyrą bei sumažintų jų namuose kratos metu rastų narkotinių medžiagų kiekį.
Pasiūlyto kyšio suma – maždaug 35 000 eurų – didžiausia policijos istorijoje.
Taip pat vasarą Vilniuje pareigūnų sustabdytas vairuotojas, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (automobilį vairavo neblaivus, nustatytas sunkus girtumas, sukėlė eismo įvykį), Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūnams kaip kyšį siūlė savo automobilį „Peugeot 206“ – tą patį, su kuriuo ir buvo sukeltas eismo įvykis.
Pasiūlyto kyšio suma – maždaug 35 000 eurų – didžiausia policijos istorijoje.
Pavasarį Vilniaus rajone pareigūnų sustabdytas vairuotojas, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (motociklą vairavo neblaivus, nustatytas lengvas girtumo laipsnis) pareigūnams siūlė kyšį – tą patį savo motociklą „Yamaha“, įvertindamas jį 700 eurų, ir dar mobiliojo ryšio telefoną.
Jurbarko rajone pernai vasarą vairuotojas, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės (automobilį vairavo neblaivus, nustatytas 3,72 promilių girtumas), Jurbarko rajono policijos pareigūnams kaip kyšį padavė nuo kaklo nusiėmęs baltos spalvos grandinėlę, nuo piršto nusimovęs baltos spalvos žiedą ir mobiliojo ryšio telefoną.
Viename iš Vilniaus policijos komisariatų sulaikytas vyras, siekdamas išvengti atsakomybės už grasinimą susidorojimu, kriminalinės policijos skyriaus vyriausiajai tyrėjai siūlė kyšį – dėžę su suknele.
Reziumuojant galėčiau pasakyti, kad pačių piliečių socialinės apklausos rodo tai, jog kuo jie mažiau duoda kyšių policijos pareigūnams, tuo jie labiau pasitiki Lietuvos policija.
– Jūsų paminėti pavyzdžiai išties skamba kaip anekdotinės situacijos. Jums patiems būna juokinga, kai sulaukiat tokių pranešimų? Nekyla klausimas: iš kur pas žmones tiek fantazijos?
– Į viską žiūrime tikrai rimtai ir visuomenei reikia aiškiai pasakyti, kad kyšio siūlymas – tai baigtas nusikaltimas, už kurį yra numatyta atsakomybė.
Per 2011-2017 metus buvo užregistruota beveik 4500 papirkimų atvejų, todėl tikrai buvo visko.
Žmonių noras „išsisukti“ iš nemalonios situacijos, nuo seno susiformavęs įprotis „duoti“ bei tikėjimas, kad galima viską greičiau „nusipirkti“ ar „išsipirkti“, „susimokėti vietoje“ atveda prie tokių jų veiksmų, situacijų.
Be abejo, dažnai tai yra alkoholio vartojimo pasekmė. Gana dažnai pasitaiko, kad kyšio suma yra didesnė net už numatytą baudą. Vietoje to, kad sumokėtų nedidelę piniginę baudą, žmogus gauna ir teistumą.
Žmonių noras „išsisukti“ iš nemalonios situacijos, nuo seno susiformavęs įprotis „duoti“ bei tikėjimas, kad galima viską greičiau „nusipirkti“ ar „išsipirkti“, „susimokėti vietoje“ atveda prie tokių jų veiksmų, situacijų.
– Dirbate jau ne vienerius metus, tačiau kuris atvejis jus labiausiai nustebino? Gal nebūtinai pernai, tačiau per ilgesnį laiką?
– Mus stebinančių atvejų būna kasmet. Be jau mano pateiktų pavyzdžių iš pernai metų galiu paminėti 2016 metais užregistruotą didžiausią duotą kyšio sumą – 3310 eurų (Šalčininkų atvejis), taip pat siūlytus 2 kebabus.
Tačiau labiausiai mane asmeniškai sudominęs papirkimas, kai asmuo, kuriam dėl bandymo papirkti buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, siekė per tarpininką paveikti tyrimą atliekančią tyrėją, kuriai buvo perduotas 1000 eurų kyšis.
Tai rodo, kad vis dar yra piliečių, kurie bet kokia kaina siekia išvengti atsakomybės nesuvokdami gresiančios baudžiamosios bylos pasekmių.
– Gal yra skaičiai, kiek buvo pasiūlyta kyšių pernai? Kokia didžiausia pasiūlyta suma? Kokia mažiausia?
– Pernai kaip kyšis dažniausiai buvo siūlyti ar duoti pinigai (taip pat ir užsienio valiuta – svarais sterlingų, rubliais, zlotais). Didžiausia duota pinigais kyšio suma – 500 eurų, mažiausia – 2,95 euro, didžiausia siūlyta kyšio suma – 3000 eurų, mažiausia – 5 eurai.
Iš viso 2017 m. buvo duota ir siūlyta kyšių už beveik 57 500 eurų, neskaičiuojant siūlytų daiktų ir paslaugų – buto, automobilio, kelionės, nemokamų darbų ir panašiai.
Didžiausia duota pinigais kyšio suma – 500 eurų, mažiausia – 2,95 euro, didžiausia siūlyta kyšio suma – 3000 eurų, mažiausia – 5 eurai.
Vidutinė duoto kyšio suma yra apie 80 eurų, vidutinė siūlyto kyšio suma – apie 360 eurų.
– Sakote, kad bandymų papirkti policijos pareigūnus mažėja. Kaip manote, kodėl? Keičiasi policininkų karta, automobiliuose sumontuota vaizdo stebėjimo sistema ir duoti kyšį yra paprasčiausiai sunkiau, keičiasi žmonių sąmoningumas?
– Papirkimo atvejų mažėjimą lemia visas kompleksas, taip pat ir jūsų išvardintų priemonių, tačiau visų pirma turėjo atsirasti suvokimas ir pripažinimas, kad problema yra ir ją reikia spręsti. Vėliau, atlikus analizę ir įsivertinus rizikingiausias sritis, buvo parinktos ir veiksmingiausios priemonės – nuo pareigūnų kontrolės iki visuomenės švietimo.
Policijoje įsteigus imuniteto padalinius (2011 m. – Policijos departamente, 2012 m. – teritorinėse policijos įstaigose) buvo nustatyti veiklos prioritetai, tarp kurių kaip vienas svarbiausių – pareigūnų papirkimo ir kyšininkavimo atvejų fiksavimas bei nepakantumo šiam negatyviam reiškiniui skatinimas.
Papirkimas – latentinis nusikaltimas, jei nėra užregistruotų atvejų, tai nereiškia, kad problemos iš viso nėra. Natūralu, kad skiriant didelį dėmesį problemai trumpalaikėje perspektyvoje registruotų papirkimo atvejų padaugėjo. Jų drastiškai daugėjo keletą metų iš eilės, papirkti bandantys asmenys buvo traukiami baudžiamojon atsakomybėn, atsirado bausmės neišvengiamumo atmosfera, problema buvo viešinama, patys ėmėmės iniciatyvos šviesti visuomenę, todėl taip pat natūralu, kad praėjus tam tikram laiko tarpui bandančiųjų papirkti sumažėjo. Toks ir yra mūsų tikslas – jei ne visiškai išspręsti problemą, tai ją sumažinti iki minimumo.
– Labai paprastas klausimas. Kur vėliau dedami tie pinigai, kuriuos vairuotojai bando įduoti policininkams?
– Kaip kyšis pareigūnui duoti pinigai paimami ir pridedami prie pradėtos ikiteisminio tyrimo bylos. Sprendimą dėl šių pinigų priima prokuroras arba teismas priklausomai tyrimo baigties, bet sprendimas vienas – pinigai keliauja į valstybės biudžetą.
– Ar buvo atvejų, kada ikiteisminiai tyrimai pradėti ne dėl bandymo papirkti pareigūnus, o dėl to, kad pareigūnai kyšius paėmė?
– Taip, deja, bet tokių atvejų turime, tačiau jų palyginus nėra daug ir kasmet mažėja. 2017 m. pradėtos 47 korupcinio pobūdžio bylos policijoje.
– Kas dažniausiai siūlo kyšius, jei galima išskirti – girti vairuotojai, viršiję greitį, moterys ar vyrai?
– Detalūs 2017 m. duomenys dar analizuojami, tačiau trumpai galima teigti, kad beveik pusė bandžiusių papirkti buvo neblaivūs. 56 proc. atvejų – asmenys nuo 30 iki 49 metų, 6,4 proc. buvo moterys, 8 proc. – užsienio valstybių piliečiai. Net 86,6 proc. atvejų papirkėjai bando išvengti atsakomybės dėl už KET pažeidimus gresiančios atsakomybės.
– Jūsų nuomone, kokios priemonės labiausiai veiksmingos, kalbant apie kyšių nedavimą?
– Kaip ir minėjau anksčiau, svarbus visas kompleksas priemonių, bet svarbiausia visiems įsisąmoninti, kad kyšis – yra nusikaltimas. Todėl tikrai didelį dėmesį skiriame socialinių antikorupcinių priemonių vykdymui. Tuo tikslu esame net sukūrę interneto svetainę www.kysis-nusikaltimas.lt.
Manome, kad apie papirkinėjimą ir kyšininkavimą reikia kalbėti, viešinti nustatytus atvejus tam kad, visuomenė suprastų – policijos pareigūnai kyšių neima. Tai nėra nei dovana, nei padėka.
– Kokiais žodžiais vairuotojai paprastai kreipiasi į pareigūnus, siūlydami jiems kyšį?
– Siekiant papirkti pareigūnus elgiamasi įvairiai – siūloma susitarti, sumokėti baudą ar pusę baudos vietoje, pinigai paduodami kartu su dokumentais, tiesiog padedami automobilyje ar įkišami pareigūnui į kišenę, prašoma kartu nuvažiuoti iki bankomato ir leisti išsigryninti pinigus kyšiui.
Be jokios abejonės neretai minimos ir pareigūnų pavardės, bandoma padaryti įtaką pažintimis. Būna pykčio ir ašarų, pareigūnai vadinami beširdžiais, nes tokiu elgesiu pridaro žmonėms problemų. Tačiau dar kartą pasikartosiu, kad siekdamas išvengti paprastos administracinės atsakomybės asmuo užsitraukią ženkliai sunkesnę baudžiamąją atsakomybę su iš to kylančiomis pasekmėmis.
