Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos darbo rinkos ypatumai: jauni bedarbiai ir šalį paliekantys kvalifikuoti darbuotojai

Darbo paieškos.
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Darbo paieškos.
Šaltinis: 15min
0
A A

Daugybė veiksnių, iš kurių pagrindiniai – dabartinė švietimo sistema ir nesugebėjimas mokyklose įdomiai bei praktiškai pateikti gamtos mokslų – lemia jau kurį laiką pastebimą tendenciją, kai baigę mokyklą jaunuoliai renkasi socialinių mokslų specialybes. Tuo tarpu technologijų specialybės lieka pamirštos. Tačiau jei ši tendencija nepasikeis, netrukus Lietuvoje bus daug bedarbių, turėsiančių ieškotis darbo užsienyje ar persikvalifikuoti. Populiarias specialybes baigę jaunuoliai jau dabar negali susirasti darbo, įspėja „Infobalt“ inovacijų vadovas Andrius Plečkaitis.

„Švietimo sistema privalo keistis. Ji negali išlikti tokia, kokia yra šiandien. Ypač turi keistis gamtos ir technologijų disciplinų pateikimas, – 15min.lt sakė daugiau nei 120 IT įmonių ir aukštųjų mokyklų vienijančios asociacijos atstovas. – Šiandien jis yra užvakarykštės dienos. Šie dalykai dėstomi pernelyg neįdomiai ir tiesiog nesudomina vaikų. Tuo tarpu vaikai renkasi tuos dalykus, kurie jiems yra suprantamesni ir patrauklesni.“

2011 metų sausį Darbo biržoje buvo registruoti 33 tūkst. bedarbių su aukštuoju išsilavinimu. Iš jų bemaž 6 tūkst. – ką tik studijas baigę aukštųjų mokyklų absolventai. Daugiausia iš jų, esą, buvo įgiję ekonomikos, verslo ir viešojo administravimo, verslo vadybos, teisės, apskaitos specialybes.

„Žmonės baigia mokslus manydami, kad šie yra labai perspektyvūs, tačiau galiausiai neranda darbo. Tikimybė, kad tos darbo vietos atsiras – nedidelė, nes tai nėra darbo vietos, sukuriamos atėjus investuotojui. Daugelis iš jų yra apmokamos iš biudžeto. Be to, daugelio iš šių specialybių darbuotojų poreikis vidaus rinkoje yra labai ribotas“, – aiškino A.Plečkaitis.

Taigi, anot eksperto, socialinius mokslus baigę ir darbo nerandantys jaunuoliai, galiausiai bus priversti vykti į užsienį dirbti nekvalifikuotą darbą, arba persikvalifikuoti. „Tai reiškia, kad dalis laiko, kurį jis praleido ir lėšos, kurios buvo investuotos į mokslus, neduos grąžos“, – akcentavo „Infobalt“ inovacijų vadovas.

Svarbu – daugiau praktikos

IT specialistai yra graibstomi, tai sritis, kurioje atlyginimų lūkesčiai kilo visus pastaruosius 24 mėnesius, atlyginimai yra nubėgę toliau, nei bendras rinkos vidurkis.Verslo ekspertas įsitikinęs: tam, kad gamtos ir technologijų mokslai taptų patrauklesni, mokyklose būtina ne tik turėti tam tikrų priemonių, bet ir pats mokymas turi būti orientuotas į praktiką, o ne į teoriją. „Reikia daugiau eksperimentų, kurie būtų įdomūs savo turiniu ir pateikimu. Tačiau ir patys mokytojai turi norėti ir sugebėti šiuos dalykus pateikti įdomiai, – kalbėjo A.Plečkaitis. – Taigi čia yra daug dalykų. Jei vienas iš jų nesuveikia, nieko nebus.“

Kaip pavyzdį „Infobalt“ atstovas pateikė fiziką: „Mokantis teoriją apie akumuliatorius, moksleiviui niekas neduoda į rankas testerio ir nepaprašo pamatuoti, kiek konkretus elementas yra pakrautas. Kad jis žinotų, ar įdėjus tą elementą į kokį nors įrenginį, jis veiks, ar ne ir pan.“ Taip moksleiviai negauna praktinių įgūdžių, tik teorines žinias. Tuo tarpu mokyklos net neturi reikalingos aparatūros.

Tai iš dalies ir lemia, kad pastaruosius kelerius metus geidžiamiausiomis studijomis tampa socialinių mokslų atstovės: teisė ir įvairios vadybos bei finansų ir ekonomikos studijos programos. Tuo tarpu inžinerinės pakraipos specialistus ruošiančios studijų programos sulaukia mažiau dėmesio: šių metų birželį pageidavimų universitetuose studijuoti socialinius mokslus buvo registruota bemaž penkis kartus daugiau nei prašymų mokytis technologijos specialybes. Tačiau A.Plečkaitis atkreipia dėmesį, kad Darbo biržos klientų „top“ dešimtuke nėra nė vienos būtent technologijų, išskyrus statybų inžineriją, specialybės.

Neranda darbuotojų

Paradoksas: kol socialinius mokslus baigę jaunuoliai negali susirasti darbo, Lietuvos įmonių vadovai skundžiasi technologijų specialistų trūkumu ir yra priversti perkvalifikuoti darbuotojus, įdarbinti žmones iš užsienio ar atiduoti tam tikrus darbus užsienio įmonėms.

„Šiandien darbuotojų nerandančios įmonės kol kas iš šios situacijos kažkaip išsisuka, – sakė A.Plečkaitis. – Vienos iš jų pačios apmoko kitos kvalifikacijos žmones, kitos darbuotojų ieško užsienio valstybėse. Dar kitos įmonės tam tikrus darbus atiduoda atlikti kitų šalių bendrovėms. T.y. nesamdo darbuotojų Lietuvoje, bet, pavyzdžiui, atidaro padalinį Kinijoje ar kitur“, – dėstė „Infobalt“ atstovas.

Savo ruožtu bendrovės „Baltnetos komunikacijos“ personalo ir bendrųjų reikalų direktorė Ieva Kriaučiūnienė atkreipia dėmesį, kad nemažą iššūkį šioje srityje lietuviškoms bendrovėms kelia užsienio investuotojai. Tarp jų – „Barclays“ bankas, IBM, „Western Union“. Per pastaruosius dvejus metus visos kartu šios įmonės sukūrė per 1 tūkst. naujų darbo vietų, į kurias buvo priimti Lietuvos IT specialistai. „Savo verslo procesus iškėlusios šios bendrovės renkasi geriausius darbuotojus, tačiau pridėtinės vertės šalyje nekuria, tik darbo vietas. Taaip Lietuvos IT bendrovės neteko daugybės specialistų“, – pranešime spaudai cituojama I.Kriaučiūnienė.

Tampa masalu

Tačiau technologinių specialistų trūkumas šalyje – ne vienintelė problema. Verlso atstovai nuogąstaudami kalba apie kvalifikuotų darbuotojų išvykimą iš šalies. Pasak I.Kriaučiūnienės, emigraciją renkasi gerai apmokamus darbus ir galimybes tobulėti turintys asmenys.

„Žmogus, nors ir turi gerai apmokamą darbą, Lietuvoje lieka vienas, jei jo artimieji emigravo. Tuo tarpu kai lieki vienas, ir gera darbo vieta negarantuoja, kad svečia šalis nesuvilios emigruoti“, – pranešime spaudai cituojama I.Kriaučiūnienė.

Jos įsitikinimu, Lietuvos aukštųjų technologijų kūrėjai ir paslaugų teikėjai atsidūrė tarp dviejų ugnių: emigracijos ir užsienio investuotojų. Apie tai, kad Lietuvos įmonėms šiandien nėra paprasta surasti kvalifikuotų darbuotojų, kalba ir bendrovės „Simplika“ vadovė Valerija Buzėnienė: „Didžiausia grėsmė įmonėms yra ta, kad dabar sunku rinkoje atrasti tinkamą darbuotoją, ypač, jei riboja biudžetas, arba įmonė nėra pati didžiausia ar patraukliausia darbuotojams“.

„Didžiausias sunkumas yra tai, kad netekome daug žmonių. Pastebime, kad emigruoja ne ta kategorija, apie kurią buvo įprasta kalbėti, pvz., darbininkai, statybininkai, aptarnaujantis personalas ir t.t. Emigruoja labai aukštos kvalifikacijos specialistai: gamybos, marketingo, ypač IT“, – pranešime spaudai cituojama V.Buzėnienė.

Rinkoje – sujudimas

Pasak V.Buzėnienės, šiuo metu darbo rinka vėl yra labai aktyvi – visų sektorių įmonės pradėjo samdyti darbuotojus. „Visi procesai vyksta labai greitai, rinkoje yra didelis sujudimas, atitinkamai, kyla ir atlyginimai – panašu, kad specialistų atlyginimai ūgtelėjo nuo žemumų jau daugiau nei 10 proc.“, – teigia bendrovės „Simplika“ direktorė.

IT sektroius yra vienas iš aktyviausių – šios specialybės darbuotojai šiuo metu rinkoje yra itin paklausūs. „Taigi IT specialistai yra graibstomi, tai sritis, kurioje atlyginimų lūkesčiai kilo visus pastaruosius 24 mėnesius, atlyginimai yra nubėgę toliau, nei bendras rinkos vidurkis“, – tvirtina V.Buzėnienė.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min