„Kurk Lietuvai“ programa skirta tarptautinės patirties turintiems profesionalams savo žiniomis prisidėti prie strateginių Vyriausybės projektų ir modernios Lietuvos kūrimo. Jos metu vykdyto projekto „Asmenų su negalia užimtumo darbo rinkoje skatinimas“ eigoje atlikusios tyrimą dėl asmenų su negalia paslaugų ir priemonių poreikio bei informacijos apie galimą gauti pagalbą prieinamumą šio projekto vadovės nustatė, jog dažniausiai asmenys su negalia ieškojo ir (ar) rado informaciją apie paslaugas bei pagalbą internete bei asmenų su negalia nevyriausybinėse organizacijose.
Vis dėlto, nepriklausomai nuo paramos tipo, daugiau nei pusei respondentų informacijos apie paslaugas ir pagalbą trūko. „Informacijos apie pagalbą išsilavinimui ar kvalifikacijai įgyti trūko 67 proc. respondentų, užimtumui užtikrinti – net 70 proc., būsto pritaikymo paslaugų suteikimą – 72 proc., apie specialistų – kineziterapeutų, psichologų, ergoterapeutų – paslaugas – net 74 proc. tyrime dalyvavusių žmonių su negalia“, – praneša tyrimo autorės.
Informacijos apie pagalbą išsilavinimui ar kvalifikacijai įgyti trūko 67 proc. respondentų, užimtumui užtikrinti – net 70 proc.
Trūksta individualaus požiūrio ir pagalbos pažeidžiamiausiems
Tyrimas atskleidė, kad informacijos trūkumas dažniausiai susijęs su respondento negalios tipu, amžiumi ir darbingumo lygiu. „Deja informacija yra neprieinama būtent tiems, kuriems pagalba yra labiausiai reikalinga: asmenims su intelekto, kompleksine negalia, vyresnio amžiaus ir (ar) sunkią negalią turintiems žmonėms“, – sako projektų vadovės.
Tyrimo autorių teigimu, nepakankamai užtikrinamos galimybės gauti informaciją apie teikiamą paramą ir atsižvelgiant į žmonių su negalia individualius poreikius. „Nors matome ryškius teigiamus pokyčius žmonėms su negalia pateikiant aktualią informaciją pandemijos laikotarpiu, pavyzdžiui, norėdami paskambinti karštąja linija 1808, kurtieji jau tai gali padaryti susisiekę su gestų kalbos vertėju per „Skype“ programą, to nepakanka.
Pastebime poreikį teikti individualizuotą informacinę pagalbą ne tik apie valstybės garantuojamas paslaugas ir priemones žmonėms su negalia, bet taip pat apie laisvalaikio ir turizmo galimybes bei mokslo pažangą, kuri lemia žmonių, turinčių negalią, gyvenimo kokybės gerinimą, taikant inovacijas jų kasdienybėje“ – teigia L.Filatovaitė.
Pasak tyrimo autorių, svarbu nepamiršti, kad tinkamas informacijos pritaikymas turi būti užtikrinamas skirtingą negalios tipą turintiems žmonės: regos negalią turintiems – įskaitomas tekstas, kurtiesiems – garsinė informacija išversta į lietuvių gestų kalbą, žmonėms su intelekto negalia reikalingas supaprastintas, gausiau iliustruotas tekstas.
Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad virš 60 proc. respondentų nežinojo, kokias paslaugas ir pagalbą teikia jų gyvenamojo rajono savivaldybė, bei daugiau nei pusė – kokias paslaugas ir pagalbą teikia jų gyvenamajame rajone veikiančios nevyriausybinės organizacijos. „Mūsų tyrime dalyvavo beveik pusė tūkstančio asmenų su negalia ir jų šeimos narių iš įvairių Lietuvos regionų, miesto ir kaimo vietovių, tačiau akivaizdu, jog informacijos neprieinamumas yra pastebimas nacionaliniu mastu“, – tvirtina „Kurk Lietuvai“ projektų vadovės.
Informacijos stoka – kliūtis integracijai į darbo rinką
„Itin svarbu pabrėžti, jog informacijos trūkumas gali ne tik sukurti paslaugų bei priemonių „nepaėmimo“ problemą, kai dėl įvairių priežasčių atsiranda asmenų, kurie neįtraukiami į sistemą, nors parama jiems priklauso, tačiau tapti ir netiesiogine kliūtimi sėkmingam žmonių su negalia įsitraukimui į darbo rinką“, – teigia projektų vadovės.
2019 m. Lietuvoje gyveno 158 tūkst. darbingo amžiaus asmenų su negalia, tačiau dirbo tik 46 tūkst., t. y. vos 30 proc. visų galinčių dirbti žmonių, turinčių negalią.
2018 m. Tarptautinės darbo organizacijos atliktas tyrimas atskleidė, jog Lietuvoje egzistuojantis skirtumas tarp asmenų su negalia (21,9 proc.) ir asmenų be negalios (6,1 proc.) nedarbo lygių yra bene didžiausias visoje Europos Sąjungoje.
Dėl šiuo metu susidariusios situacijos darbo rinkoje, tikėtina, jog šis atotrūkis gali net padidėti. „Kadangi žmonės, turintys negalią, yra viena labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių įvairiais aspektais, siekdami įgyvendinti savo teisę į užimtumą, jie labai dažnai susiduria su skirtingos prigimties bei pobūdžio kliūtimis.
Todėl svarbu asmenų su negalia atskirtį, tame tarpe ir darbo rinkoje, matyti plačiau – įvertinti barjerus, trukdančius šiems žmonėms siekti aukštojo išsilavinimo, turėti prieigą prie reikalingos informacijos, naudotis pritaikyta fizine ir informacine aplinka, viešuoju transportu ir kitas aplinkybes, sudarančias jiems netiesiogines kliūtis dalyvauti darbo rinkoje lygiomis teisėmis ir galimybėmis su visais visuomenės nariais“,– pabrėžė G.Taminskaitė.
