Saulės koncertų salė talpina per 700 žiūrovų. Susitikti su kandidate susirinko gerokai per 500. Pakraštėliai buvo tuštoki, tačiau vidurys visiškai užpildytas.
Dar vienas faktas – susirinko nemažai jaunimo. Tuo susitikimas su S.Skverneliu pasigirti negalėjo. Pirmasis į žmones prabilo istorikas Alfredas Bumblauskas. Tiesa – iš ekrano. Jis pabrėžė gerą I.Šimonytės humoro jausmą.
Po to į sceną užkopė pati kandidatė, kuri išpylė surašytą kalbą, paįvairindama ją improvizacijomis iš to, ką mato aplink. Savo kalboje užkabino visas Lietuvai rūpimas temas. Vėliau salei teko pripažinti, kad I.Šimonytė ir be užrašų moka sugalvoti knygos vertų citatų.
Scenoje pasirodė vienas netikėtų rinkiminių ginklų – parlamentaras Justas Džiugelis. Jis paaiškino, jog už šią kandidatę balsuos vien dėl jos bekompromisio padorumo: „Neabejoju, kad ji galėtų pasisamdyti socialinį darbuotoją, tačiau ji pati rūpinasi savo mama.“
Vėliau būtent J.Džiugelis buvo tas, kuris, kartu būdamas ant scenos, uždavė klausimus, į kuriuos I.Šimonytė turėjo surikiuotus atsakymus. J.Džiugelį nemažai šiauliečių prisimena, kai jis studijavo Šiaulių universitete ir dažnai buvo matomas gatvėje.
Gal tam visuomenės galui, kuris sparčiai turtėja, tame tarpe ir Ramūnui Karbauskiui, reikia mokėti didesnius mokesčius?
Pirmasis klausimas – ką kandidatė mano apie švietimą? „Atsikabinkime nuo mokytojų. Nustokime mokyti mokytojus, kaip mokyti vaikus. Turėtume siekti, kad vaikų išsilavinimo kokybė nepriklausytų nuo to, kur jie gyvena, ar kokia yra jų šeima. Kai matai tėvų lenktynes, ar jų vaikai pateks į valstybinę geresnę mokyklą, kai mokykla turi svarstyti geriau besimokančiųjų kelionę į Florenciją... Mokykla yra ta vieta, kur vyksta konkurencija ne kuo kitu – tik žiniomis“, – kalbėjo kandidatė.
Ką kandidatė mano apie sveikatos sistemą? Čia I.Šimonytė davė pylos ir dabartinei valdžiai: „Kas nutinka, kai sveikatos ministru būtinai būna medikas? Amžinas Vilniaus ir Kauno klinikų karas, kai šio karo aukos – pacientai. Provincijoje yra ligoninės, kurių nereikia? Bet juk tai tie patys rajonai, kuriuose yra daugiausiai pagyvenusių žmonių. Ar esame pasirengę kiekvieną žmogų vežti į Santariškes dėl spaudimo? Gal šiai ministerijai būtų verta turėti žmogų, kuris išmano viešojo sektoriaus ekonomiką. Ne sostų karų mums trūksta, o dėmesio žmonėms.“
Žmonės yra žmonės. Jie nėra beveidis būrys ar pigi darbo jėga, kurią gamina universitetai ir kolegijos.
Kandidatė tiesiog priminė, kad ji nėra iš tų, kurie sako – jei balsuosite už mane, jums visko bus ir už tai nieko nebus: „Man atrodo, kad žmonės vertina sąžiningą kalbėjimą. Galime kalbėti, kad kursime gerovės valstybę, bet tokia juk turi šimtus pavidalų. O kokia ji turės būti? Kokios norime?“
Toliau sekė klausimas – jei taps prezidente, ar pavyks susitarti su Ramūnu Karbauskiu? „Turiu pripažinti, kad su juo susitarti gana sudėtinga“, – iš patirties pridūrė J.Džiugelis.
Kandidatė paminėjo, kad su R.Karbauskiu jau yra pavykę susitarti. Teigė, jog susitarti bus lengviau, jei tą susitarimo teisę žmonės patikės jai – atmesti patį norą tartis tuomet bus sunkiau visapusiškai.
Pabrėžė, kad susitarimo baimė kyla iš pačių „valstiečių“. Kodėl? Jie žino, ką parašė savo programoje. Jeigu jie nori tai įvykdyti, reputacinė kaina bus per didelė: „Aš žinau, kad pas juos yra žmonių, kurie supranta tas problemas. Kai žinai, jog supranta – prabilti ir susitarti yra lengviau.“
I.Šimonytė priminė, kad ateina laikas susitarti ne tik su politikais, bet ir verslininkais, kurie nori tik kuo mažesnių mokesčių ir pigios darbo jėgos. Priminė, kad verslo interesas iš tiesų jau yra ne tik pelnas, bet ir žmonių sveikata, infrastruktūra, švietimas.
Tikino, jog praeina tie laikai, kai verslas į kolegijas ir universitetus žiūri kaip į darbo jėgos fabrikus: „Žmonės yra žmonės. Jie nėra beveidis būrys ar pigi darbo jėga, kurią gamina universitetai ir kolegijos. Gal jau laikas kalbėtis apie tai rimtai? Pamatėte, ką reiškia pigus švietimas? Gal susitarkime, kad nustojame pigintis ir bandome padaryti tai, kas mums iš tikrųjų reikalinga?“
Po susitikimo I.Šimonytė išgirdo klausimą – ar paliks S.Skvernelį premjeru, jei taps prezidente? Paaiškino, jog pagal Konstituciją ji turės palikti esamą premjerą. Kitą siūlytų tik tuo atveju, jei valdžioje visiškai pasikeistų politinės jėgos.
I.Šimonytė pripažino, kad sostinėje iš tiesų yra nemažai žmonių, kurie neįsivaizduoja, jog šalies pakraščiuose gyvenimas yra visai kitoks. Tačiau jie – irgi yra Lietuvos žmonės. Būtent juos ir reikia kilstelėti, kad auganti nelygybė sumažėtų.
Šiandien vaikai turi papildomą sumą eurais, tačiau ilgainiui jie neturės bilieto į ateitį.
„Mūsų pačių klaida, kad nematome žmonių Lietuvos pakraščiuose ir mes už tą klaidą mokame. Nemato, kai viskas gerai, daug uždirba, leidžia vaikus į privačias mokyklas“, – kalbėjo kandidatė.
Kritikavo ir tai, kad dabartinė valdžia, augant ekonomikai, tiesiog padalija žmonėms pinigų: „Gal dabar atrodo gerai, kad vaikas gauna tuos 50 eurų, tačiau daug svarbiau, kad vaikas lankytų gerą mokyklą pakenčiamu atstumu nuo namų.“
Ekonomistė kelis kartus aiškino, jog dabar žmonės dažnai painioja prie algos pridedamas sumas ir santykį bendrai su kylančia ekonomika. Priminė, kad prestižinis mokytojo atlyginimas yra ne dar keli papildomi eurai, kas dabar daroma, o 30 procentų už vidutinį didesnis atlyginimas. Taip yra civilizuotame pasaulyje suprantamas prestižas.
„Žmonės galvoja – ne iš kišenės, o į kišenę, tačiau per krizę pajamų nelygybė buvo 5 kartai, o dabar – ekonomika auga – nelygybė jau 7. Man tai nepatinka. Gal tam visuomenės galui, kuris sparčiai turtėja, tarp jų ir Ramūnui Karbauskiui, reikia mokėti didesnius mokesčius? Šiandien vaikai turi papildomą sumą eurais, tačiau ilguoju laikotarpiu jie neturės bilieto į ateitį“, – kalbėjo kandidatė I.Šimonytė.
