„Nei Vyriausybė, nei Finansų ministerija, kuriai perduotos valdyti banko akcijos, tikrai nenori nei redaguoti laikraščio straipsnių, nei nemokamai čiuožinėti nuo kalniuko“, – įtikinėdama Seimo narius pritarti įstatymų pakeitimams sakė I.Šimonytė, turėdama omenyje tai, kad „Snoras“ yra didžiausias dienraščio „Lietuvos rytas“ akcininkas, ir tai, kad „Snoras“ yra pagrindinis „Snoras Snow arenos“ valdytojo kreditorius.
Ketvirtadienį nuo pat ryto parlamente diskutuojama dėl Bankų, Finansinio tvarkumo, Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo, Administracinių bylų teisenos įstatymų, Civilinio kodekso bei Civilinio proceso kodekso pakeitimų.
Šiais projektais siūloma nustatyti, kad banko, kuriam gresia nemokumas ar kuris jau yra nemokus turtas, teisės sandoriai ir įsipareigojimai galėtų būti perduodami kitam, jau veikiančiam privataus kapitalo arba valstybės įsteigtam laikinam bankui, vadinamam „bridž bank“. „Tai leistų labiau, nei tuo atveju, kai nemokus bankas būtų likviduojamas dėl bankroto ir su mažesnėmis išlaidomis, apsaugoti probleminio banko indėlininkų interesus. Taip pat būtų užtikrinimas mokėjimo ir dalies kitų finansinių paslaugų teikimo, banko klientams tęstinumas, labiau nei realizuojant banko turtą bankroto procedūros metu. Būtų išsaugota kiek įmanoma banko turto vertė“, – Seime kalbėjo I.Šimonytė.
Įstatymų projektams Seimas pritarė po peteikimo. Jie ketvirtadienį taip pat bus svarstomi Seimo komitetuose. Įstatymų priėmimas numatytas vakariniame posėdyje.
Kubilius pripažino, kad įstatymų projektai Vyriausybėje buvo ruošiami per vakar vakarą ir naktį, todėl opozicijai kyla klausimų dėl jų kokybės.
„Leis užgesninti gaisrą“
Kai kurie parlamentarai nuogąstavo, kad skubiai priimant tokį kiekį pataisų, nebus išvengta klaidų. I.Šimonytė pabrėžė, kad trypčioti vietoje nėra kada, nes situacija – ekstremali, o tarp “Snoro“ indėlininkų tvyro įtampa. „Kai namuose gaisras, stumdyti baldus taip, kaip gražiau, jau nebėra prasmes. Įstatymų paketas leis greičiausiai užgesninti gaisrą“, – į parlamentarų nuogąstavimus atsakė ministrė.
Jos teigimu, banko padalijimą siūloma atlikti tam, kad „geroji“ banko dalis galėtų funkcionuoti, ir tai reiškia, kad mokesčių mokėtojų nuostoliai būtų minimalūs. „Jeigu tai nebus padaryta, bankui bankrutavus per mano nustatytus terminus (daugiausiai – 30 dienų – aut.) indėlininkams reikėtų išmokėti pakankamai didelę sumą pinigų. Noriu atkreipti dėmesį, kad tai – ne mano, ne Vyriausybės , ne Lietuvos banko, o mokesčių mokėtojų pinigai. Tai atsilieps visiems mokesčių mokėtojams, net tiems, kurie neturi jokių indėlių“, – pabrėžė ji.
Kai kurie parlamentarai laidė užuominas, kad stambūs verslininkai ir įtakingi asmenys apie ketinimus nacionalizuoti banką žinojo anksčiau ir atsiėmė savo indėlius, tuo pablogindami banko padėtį.
Papildyta: Seimo pirmininkė Irena Degutienė plenariniame posėdyje pranešė kreipusis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kad ši išsiaiškintų, ar yra parlamentarų, kurie pastarosiomis dienomis atsiėmė indėlius iš „Snoro“, arba tokių tautos išrinktųjų, kurie vis dar laiko indėlius nacionalizuotame banke.
Ji paragino tokius parlamentarus apskritai nedalyvauti įstatymų, susijusiu su banku „Snoras“, priėmime.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija buvo įpareigojusi apie parlamentarų atsiiimtus indėlius posėdžių salėje prašnekusį Andrių Šedžių iki 14.30 val. pateikti komisijai galima atsiėmusių indėlius Seimo narių pavardes. Tačiau A.Šedžius laiku to nepadarė.
„Todėl mes neturime, ką išsiaiškinti“, - sakė Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas.
Centrinio banko vadovas Vitas Vasiliauskas parlamentarams sakė, kad vis dar nustatinėjama, koks „Snoro“ turtas ir kiek jo „išėjo“.
