„Kiek buvo pasakyta apie ekonomiką, buvo užfiksuota tai, kam aš negalėčiau nepritarti. Situacija yra tokia, kad ratas yra tarsi apsisukęs, lyginant su 2009 metais. Kitų valstybių fone Lietuvos rezultatai atrodo gerai, yra tokių gerų žinių, kurios susijusios su perspektyvos dalykais – tiek dėl tiesioginių investicijų, tiek dėl inovatyvumo, tiek dėl savarankiškai dirbančių žmonių, tiek dėl įmonių registravimo ir kitų dalykų. Čia sunku nepritarti“, – BNS sakė I.Šimonytė, komentuodama prezidentės metinį pranešimą.
Jos teigimu, nepaisant pagerėjusios padėties, Lietuvos Vyriausybė negali atsipalaiduoti, nes kiekvieną kartą laukia nauji iššūkiai.
„Mano nuomone, pagrindinė prezidentės mintis yra ta, kad viskas pasiekta gana didele kaina, kai laiku reikėjo priimti nelabai malonius sprendimus, kurie buvo būtini ir kurie pasiteisino. Bet tai nėra kelio pabaiga, nes nėra taip, kad gyvenimas nusisekė, galima atsisėsti, rūkyti ir žiūrėti, kaip kiti kovoja su savo problemomis. Kiekvieną kartą tu gauni vis naujų iššūkių. Dabar tie iššūkiai viduje yra daugmaž suvaldyti, bet iššūkiai išorėje išlieka, juos reikia matyti, reaguoti. Kažkokių ledų pamėtymų ar kitų atsipalaidavimo išraiškų, bent jau viešaisiais pinigais, tikrai artimiausiu metu nelabai gali nusimatyti. Tai turi reikšti tam tikrą nuosaikumą“, – BNS teigė buvusi finansų ministrė.
Lietuvos prezidentė antradienį pareiškė, jog šalies ekonominė ir finansinė padėtis stabili, tačiau finansiniam stabilumui išlaikyti būtini atsakingi sprendimai. Pasak Dalios Grybauskaitės, drausmės ir atsakomybės principas turi būti įtvirtintas Konstitucijoje.
Pasak jos, šalies ekonomikos perspektyvos dabar atrodo neblogai, todėl nuo 2014-ųjų galima galvoti apie didesnius viešųjų finansų išteklius. I.Šimonytė įspėja, jog Vyriausybė neturėtų tapti „dovanų karaliumi“.
„Faktas, kad atsiras galimybės kažkokiems svarbiems klausimams daugiau viešųjų išteklių skirti nuo 2014 metų. Ar tai būtų išlaidų didinimas, ar mokesčių sumažinimas. Tam tikrai galimybės objektyviai atrodo, kad bus, bet visos tos galimybės turi būti pasvertos ir pakankamai nuosaikios. Dovanų karaliaus ar švenčių karaliaus tikrai nebus – ir toliau labai atidžiai reikės skaičiuoti. Tas pasitikėjimas, kuris dabar yra, yra labai trapus dalykas. Jį galima prarasti netgi be priežasčių, kurios nuo mūsų tiesiogiai ir nepriklauso, o, pavyzdžiui, priklauso visiškai nuo išorinės aplinkos“, – BNS kalbėjo I.Šimonytė.
Paklausta, ką mano apie Vyriausybės siūlymus keisti mokesčių sistemą, I.Šimonytė sakė, jog tai yra „labai menki“ pakeitimai.
„Aš pritarčiau tam, kas pasakė, kad tai yra toks papudravimas. Buvusi opozicija, dabartinė pozicija, labai nuožmiai kritikavusi, kad visi mokestiniai sprendimai, kurie buvo priimti Andriaus Kubiliaus Vyriausybės iniciatyva, buvo neteisingi, būtinai yra keistini, yra reikalingi progresiniai mokesčiai, aibė PVM lengvatų, tai nuo visų šių pasiūlymų dabar nusisuko. Logiškai mąstant, atrodytų, kad beveik ir nieko nereikia daryti, nes tai, kas yra siūloma, yra labai menki pakeitimai“, – BNS sakė I.Šimonytė.
Lietuvos prezidentė antradienį pareiškė, jog šalies ekonominė ir finansinė padėtis stabili, tačiau finansiniam stabilumui išlaikyti būtini atsakingi sprendimai. Pasak Dalios Grybauskaitės, drausmės ir atsakomybės principas turi būti įtvirtintas Konstitucijoje.
Prezidentės teigimu, norint sustiprinti Lietuvos pozicijas, reikia didinti konkurencingumą ir patrauklumą investuotojams.
Nerijus Mačiulis: anot prezidentės, energetiniam saugumui grėsmę kelia ir vidaus verslo struktūros
Prezidentė Dalia Grybauskaitė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos energetiniam saugumui pavojų kelia ne tik išorėje, bet ir šalies viduje esančios jėgos, teigia vieno didžiausio Lietuvoje komercinio banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Man patinka faktas, kad atkreiptas dėmesys, jog ne tik išorinės, bet ir vidinės jėgos kelia grėsmę ekonominiam saugumui. (...) Labai mažai iš oficialių pareigūnų išgirstame, kad ne tik „Gazprom“, bet ir siauros verslo struktūros šalies viduje turi savo interesų“, – BNS sakė N.Mačiulis, komentuodamas prezidentės metiniame pranešime paminėtus „pseudo žaliuosius“.
Ekonomistas viliasi, kad visuomenė atkreips dėmesį į verslo struktūrų bandymus dezinformuoti visuomenę.
„Prezidentės galia šioje srityje pakankamai ribota, belieka viltis, kad jos pagrūmojimas atkreips dėmesį Vyriausybės, visuomenės. (...) Neturiu didelių vilčių, bet galbūt bus atkreiptas dėmesys į tai, kad egzistuoja tam tikros verslo organizacijos, turinčios savų interesų, nenorinčios, kad Lietuva turėtų alternatyvių energetikos šaltinių, kaip skalūnų dujos“, – BNS sakė N.Mačiulis.
„Prezidentė konkrečiai neįvardijo, kas tie „pseudo žalieji“, tačiau, manau, pakankamai aišku, kad turima omenyje ne „Gazprom“, ne Žygaičius, o už jų esančias verslo struktūras“, – BNS pridūrė N.Mačiulis.
Antradienį metiniame pranešime D.Grybauskaitė teigė, kad energetikos strategiją už Lietuvą apsprendžia Rusijos energetikos koncernas „Gazprom“ bei atominės energetikos korporacija „Rosatom“ bei „pseudo žalieji“.
Šalies vadovė pabrėžė, kad reikia atsilaikyti dar dvejus metus iki 2015-ųjų, kai Lietuvoje pradės veikti suskystintų gamtinių dujų terminalas bei bus baigtos elektros jungtys su Švedija, sumažinsiančios Lietuvos energetinę priklausomybę.
Gitanas Nausėda: šalies finansų sistemos būklę po „Snoro“ ir Ūkio bankų bankroto prezidentė apibūdino teisingai
Prezidentė Dalia Grybauskaitė teisingai apibrėžė Lietuvos finansų sistemos būklę po „Snoro“ ir Ūkio bankų bankroto. Didžiausio SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sako, kad uždarius du bankus, neatsirado sisteminės rizikos požymių.
„Manyčiau, kad iš principo tai yra teisingas situacijos konstatavimas. Kaip ten bebūtų, bankų sistemoje situacija buvo suvaldyta, nors iššūkiai nebuvo tokie menki. Visgi ėjo kalba apie du pakankamai didelius rinkos dalyvius, kurie nesugebėjo išlaikyti rinkoje“, – BNS sakė G.Nausėda.
Tačiau jis suabejojo prezidentės kalboje išsakyta mintimi, kad Lietuva tampa pavyzdžiu kitoms šalims, sprendžiant panašias problemas.
„Nežinau, kiek tai gali tapti pavyzdžiu kitiems, sprendžiant savo problemas. Ir mes rėmėmės kitų valstybių patirtimi, kuomet tie sprendimai dėl bankų buvo vykdomi, bet nenuneigsi vieno – tai buvo padaryta greitai ir gana sklandžiai. Nes jeigu truktų bent vienos šitos komponentės, būtų atsiradę sisteminės rizikos požymių. Tiesiog indėlininkai būtų pasidavę panikai ir atakavę kitus šalies bankus, bet tikrai šito neatsitiko. Gal tikrai šiek tiek paradoksalu, tačiau indėlių apimtis, nepaisant tų dviejų bankų istorijų, šalies bankuose didėjo ir tebedidėja toliau. Tikrai bankų sistema yra stabili“, – BNS sakė G.Nausėda.
Jo teigimu, dėl viešųjų finansų politikos reikia ieškoti atsakymų jau nuo pat 2008 metų pabaigos – 2009 metų pradžios.
„Manau, kad visi tie veiksmai, kurie buvo nukreipti viešųjų finansų stabilizavimui, šiandienos akimis žvelgiant, jie buvo teisingi, nekimbant prie detalių. Ta kryptis buvo teisinga, nes paprasčiausiai tuo metu nebuvo kito pasirinkimo. Šiandien matome, kad ta politika davė vaisių ir tik dėl to ekonomika pradėjo augti praktiškai jau po vienerių metų. Patyrėme labai gilų nuosmukį 2009 metais, bet jau 2010 metais ekonomika pradėjo stotis ant kojų. Visas tas procesas tebesitęsia ir toliau“, – BNS sakė G.Nausėda.
Romas Lazutka: prezidentės žodžiai apie užsienio investicijas – kaip apie kosmoso užkariavimą
Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba apie užsienio investicijų svarbą buvo per daug abstrakti ir priminė sovietmečio politikų kalbas apie kosmoso užkariavimą, teigia Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka. Pasak jo, iš šalies vadovės norėjosi daugiau konkretumo.
„Man nepatinka, kad kalbama tokiu tonu, kad primena sovietmetį, kai kalbama apie kosmoso užkariavimą. Tai dabar yra burtažodis „investicijos“. Yra šiuo metu 200 tūkst. bedarbių – kas buvo padaryta, kad jų būtų mažiau, kad būtų sukuriama daugiau darbo vietų? Kalbama, kad investicijos ateina, bet jų nėra, Lietuva paprastai būna vienoje iš paskutinių vietų pagal investicijų pritraukimą“, – BNS sakė R.Lazutka, komentuodamas antradienį D.Grybauskaitės skaitytą metinį pranešimą.
Pasak jo, šalies vadovės kalboje trūko konkretumo apie užsienio investicijų pritraukimą ir sukuriamą naudą.
„Nekalbama konkrečiai. Jei būtų pasakyta, kad štai užsienio bendrovė atidaro fabriką, kuriame bus štai tiek darbo vietų, jis sumokės tiek į valstybės biudžetą. O vien toks palaidas žodis, kad mums reikia užsienio investicijų, tai tas pats kaip kalbėjimas apie tolimą komunizmo ateitį. Nieko tai nereiškia“, – BNS sakė ekonomistas.
Jo teigimu, prezidentė, kalbėdama apie užsienio investicijas, tiesiog paminėjo visiems žinomas tiesas.
„Aš vertinu skeptiškai todėl, kad tai yra bendri žodžiai. Visame pasaulyje yra priimta, kad investicijos yra šiai laikais gerai, todėl, kad kuriamos įmonės, kuriamos darbo vietos. (...) Laikoma, kad kuo daugiau sumokama mokesčių, tuo daugiau gerovė auga, tai viskas tvarkoje, bet tai yra bendri, žinomi dalykai (...). Paminima, kad užsienio investicijos atbaido korupciją, tačiau tai irgi žinomas dalykas. Norėtųsi, kad žmonės, kurie yra valdžioje, kurie disponuoja tam tikra galia ir informacija, kalbėtų konkrečiau“, – BNS sakė R.Lazutka.
Anot jo, taip pat ne visai aišku, kodėl buvo akcentuojamos Skandinavijos investicijos Lietuvoje, tačiau nekalbėta apie galimybes jas pritraukti ir iš kitų regionų.
„Daug mūsų prezidentės kalbose būna tokių teiginių, apie kuriuos reikia spėlioti. Aš tiesiog retoriškai klausčiau, kuo austrų investicijos blogesnės už švedų“, – sakė R.Lazutka.
