Paklaustas, ar tokie pasikeitimai gali tapti postūmiu spręsti sudėtingesnius, ne tik pragmatiškus dvišalius Lietuvos ir Rusijos klausimus, I.Levitinas žurnalistams penktadienį sakė: „Aš būtent tai ir turėjau omenyje“.
Pasak jo, per ketvirtadienį įvykusias derybas Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas jį maloniai nustebino, o pasiūlymai, kuriuos jis pateikė, ir atviras pokalbis rodo, jog galima padidinti politinio lygio pasitikėjimą tarp Vilniaus ir Maskvos.
„Mūsų šalių gyventojai pasitiki vieni kitais, žmonės nori bendrauti, judėti, dirbti kartu. Jei tarp mūsų šalių bus teigiamas nusiteikimas, tai labai palengvins gyvenimą mūsų piliečiams. (...) Kalbėdami apie paprastų žmonių problemas, mes galvojome, kaip padaryti, kad politiškai skirtingai spręsdami klausimus, vienodai atsižvelgtume į Lietuvos ir Rusijos piliečius“, – kalbėjo I.Levitinas.
V.Ušackas taip pat teigė, kad Lietuvos ir Rusijos santykiuose gali atsirasti daugiau pasitikėjimo.
„Taip, be abejonės. Viskas prasideda nuo pasitikėjimo, atvirumo ir gebėjimo pažiūrėti į akis savo kolegai ir spręsti tuos klausimus, kurie svarbūs Lietuvos ekonomikai, bei tuos, kurie yra jautrūs, susiję su istoriniu teisingumu“, – sakė Lietuvos URM vadovas.
Jis teigė pasiūlęs įsteigti pasitikėjimo forumą tarp Lietuvos ir Rusijos, kuriame dalyvautų intelektualai, mokslininkai, istorikai ir, kalbėdami svarbiais istoriniais klausimais, rastų bendrą supratimą.
V.Ušackas ir I.Levitinas buvo susirinkę į Palangoje ketvirtadienį vykusį Lietuvos ir Rusijos tarpvyriausybinės komisijos (TVK) susitikimą.
Per jį ministrai aptarė galimybes aktyviau bendradarbiauti, plėtojant Lietuvos ir Rusijos ryšius transporto bei energetikos srityse, penktadienį pranešė Lietuvos URM.
V.Ušackas pakvietė Rusiją aktyviau dalyvauti transporto koridoriaus Rytai–Vakarai projekte.
Ministrai taip pat apsikeitė notomis dėl Lietuvos vyriausybės ir Rusijos vyriausybės susitarimo dėl laivybos Kuršių mariose bei Lietuvos ir Rusijos Kaliningrado srities vandenų keliais ratifikavimo. Apsikeitus notomis susitarimas pradeda galioti.
Per susitikimą daug dėmesio skirta sienos demarkavimo ir pasienio infrastruktūros plėtros klausimams, tartasi, kaip tobulinti pasienio regionų bendradarbiavimą, plėtoti verslo, turizmo, žmoniškuosius ryšius su Kaliningrado sritimi. V.Ušackas pasiūlė surengti konsultacijas dėl bendros pasų patikros galimybių Nidos pasienio punkte.
„Kaliningrado gyventojai jau gali plaukti į Nidą, kadangi Nidoje yra pasienio postas. Mes tikimės, kad Rusijos pusėje, Rybačij, jis bus įkurtas artimiausiu metu. Nors sutartis galioja, mes šiuo metu neturime galimybės ja psinaudoti, kadangi Rybačij nėra pasienio posto. Aš pasiūliau, kad mes įsteigtume bendrą patikros vietą, kuri galėtų būti, tarkim, Nidoje. Ten kartu dirbtų Rusijos ir Lietuvos pasieniečiai ir palengvintų bei pagreitintų dokumentų apdorojimą. Tikimės, kad Lietuvos piliečiai dar šią vasarą galės įplaukti į Kaliningrado vandenis“, – aiškino Lietuvos ministras.
Pasak I.Levitino, Rusijos transporto ir Užsienio reikalų ministerijos išnagrinės šį pasiūlymą ir nedelsiant pateiks atsakymą, kaip greitai bendras pasienio postas galėtų pradėti veikti.
Sutarta, kad rudenį vykstant TVK posėdžiui reikia surengti ir Lietuvos bei Rusijos verslo forumą. Anot ministrų, bendradarbiavimą verslo srityje paskatins ir birželį abiejų šalių verslininkų Vilniuje rengiama konferencija „Lietuvos ir Rusijos ekonominio bendradarbiavimo plėtra ir iššūkiai pasaulinių finansinių ir ekonominių pokyčių akivaizdoje“.
Pasak URM, Rusija yra viena svarbiausių Lietuvos užsienio prekybos partnerių. Lietuvos eksportas į šią šalį 2008 metais išaugo 37,8 proc. ir pasiekė 8,9 mlrd. litų. Lietuvos importas atitinkamai padidėjo 97,2 proc. – iki 21,9 mlrd litų.
