„Tas klausimas bet kuriai ES valstybei labai svarbus, ar nepasikeis kryptis, kadangi puikiai žinom, kaip prezidentas Nicolas Sarkozy su Vokietijos kanclere Angela Merkel turėjo tikrai labai didelę įtaką fiskalinės drausmės paktui Europoje, ir atėjus prezidentui, kurio rinkimų kampanijoje buvo labiau deklaruojama ne taupymo, o išlaidų politika Prancūzijos viduje, kaip tai atsilieps bendrai visos ES prieš tai buvusiai taupymo politikai, šiek tiek nelabai ramu ir aišku, kaip bus toliau“, – pirmadienį žurnalistams sakė I.Degutienė.
„Prancūzija yra stipri ir galinga Europos valstybė, ir kokie bus naujojo prezidento santykiai su kitų valstybių vadovais, ypatingai kurie yra dešinieji, išties nuo to priklausys ir mūsų Europos vystymosi perspektyva, ir lygiai taip pat priklausys, kaip atrodysim visi, ar tas kursas taupymo politikos kažkur dings, ir ar negalim atsidurti labai keblioj situacijoj visos europinės valstybės“, – galimus pokyčius Europoje Prancūzijos prezidentu išrinkus socialistų atstovą komentavo parlamento vadovė.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas tuo tarpu BNS sakė manantis, kad F.Hollande'ui gali nepavykti įtikinti partnerių Europos Sąjungoje peržiūrėti fiskalinio stabilumo sutartį. Politikos eksperto teigimu, investuotojams ir analitikams kyla klausimų, kaip F.Hollande'as sieks realizuoti savo idėjas.
Rinkimų kampanijos metu socialistų vadovas žadėjo persvarstyti kovo mėnesį ES vadovų pasirašytą taupymo politiką skatinantį fiskalinį paktą, kad jame būtų daugiau dėmesio skirta ekonomikos augimui.
„Galima rimtai abejoti, ar jam pavyks įtikinti Vokietijos vadovę ir kitus partnerius ES peržiūrėti jau pasirašytą vadinamąją fiskalinio stabilumo sutartį“, – BNS pirmadienį sakė R.Vilpišauskas.
57 metų F.Hollande'as laimėjo sekmadienio rinkimus surinkęs 51,7 proc. balsų. Jis taps pirmuoju Prancūzijos socialistų prezidentu po Francois Mitterando, kuris postą paliko 1995 metais.
