Šeštadienį, pažindindamasi su lietuvaičiais, I.Degutienė sakė išvakarėse dalyvavusi brandos atestatų įteikimo ceremonijoje vienoje sostinės mokykloje. Ją nustebino, kad kai kurie abiturientai per baigiamuosius egzaminus iš anglų kalbos gavo net po 95-100 procentus, o iš lietuvių kalbos – mažesnius įvertinimus.
„Gal aš kiek per jautriai sureagavau, bet tai yra tendencijos, kurią savo gyvenime pergyvenau, baimė. Tik tada buvo rusų kalba“, – kalbėjo parlamento vadovė.
„Rusifikacijos šliaužimas buvo toks subtilus, kad net nepastebėjai. Žiūrėk, jaunimas jau dainuoja rusiškas dainas, skamba rusų radijas, rodo rusų televizija. Net kitataučiai, kurie tuo metu gyveno Lietuvoje, nesivargino kalbėti lietuviškai. O mišrios šeimos vaikus leido į rusiškas mokyklas“, – prisiminė I.Degutienė.
Ji teigė dabar matanti kitą tendenciją – anglų kalbos populiarėjimą. Tai esą nėra problema, mat, gyvenant globaliame pasaulyje, būnant Europs Sąjungos ir NATO nariais, būtina mokėti anglų ar prancūzų kalbas.
„Bet gėdytis savo kalbos… Atsiprašau, to nesuprantu ir niekada nesuprasiu. (…) Vienas jaunuolis, gyvenantis kaimynystėje, nustebo: „Kam man ta lietuvių kalba? Man ji nereikalinga, važiuosiu mokytis į Didžiąją Britaniją.“ Važiuok, mokykis, bet viena kitam netrukdo“, – aiškino Seimo pirmininkė.
Beje, ji į Seimą yra išrinkta sostinės Naujamiesčio apygardoje, kurioje balsuoja visi kitose šalyse įsikūrę Lietuvos piliečiai.
Susitikime dalyvavę užsienio lietuviai atkreipė dėmesį, jog reikia raginti ne tik nepamiršti lietuvių kalbos, bet mokyti jos. „Tai yra ne tik auklėjimo ir šeimos klausimas, bet ir valstybės“, – tvirtino viena mergina.
I.Degutienė sutiko, kad tam skiriama gerokai mažiau dėmesio ir lėšų nei anksčiau, mat sunkmečiu buvo gerokai apkarpytos programos ir sumažintas biudžetas.
Sankt Peterburge studijuojanti lietuvė pasakojo, jog kasmet atsiranda po 90 žmonių, kurie sekmadieniais ateina mokytis lietuvių kalbos ir netgi gailisi, kad turi vos vieną pamoką per savaitę. Tarp jų yra ir jau laisvai lietuviškai kalbančių, ir tik pradedančiųjų. Šie žmonės atstovauja kartai, kuriai sovietmečiu nebuvo leista kalbėti lietuviškai.
