Iš Klaipėdos zoologijos sodo vėl bus paimami gyvūnai: jų sveikatos būklė gali būti kritinė

2026 m. liepos 24 d. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai atlikus neplaninį patikrinimą Klaipėdos zoologijos sode užfiksavo gyvūnus, kurių išorinė būklė ir matomi sveikatos sutrikimų požymiai sukėlė pagrįstų abejonių, ar jiems užtikrinama tinkama ir savalaikė veterinarinė priežiūra.

Dėl užfiksuotos gyvūnų būklės departamentas kreipėsi į nepriklausomus specialistus. Įvertinę pateiktą medžiagą, jie nurodė, kad daliai gyvūnų reikalinga skubi veterinarinė pagalba, o kai kurių gyvūnų būklė yra labai rimta ar kritinė. Specialistų vertinimu, tiksliai nustatyti sveikatos sutrikimų priežastis galima tik atlikus klinikinę apžiūrą ir reikalingus tyrimus.

AAD nuotr./Klaipėdos zoologijos sodą tikrino aplinkosaugininkai

Besiruošiant poėmiui veterinarijos gydytojas Rokas Matevičius, vertindamas vieno iš gyvūnų – liūto būklę, atkreipia dėmesį į išoriškai matomus sveikatos sutrikimų požymius.

„Aplink liūto akis ir šnerves, šonkaulių, klubų ir kitose kūno vietose matomi ryškūs nuplikimai ir odos pažeidimai. Taip pat stebimas bendras gyvūno išsekimas ir ryškus išliesėjimas. Tokie požymiai gali būti susiję su įvairiais sveikatos sutrikimais, tačiau tikslią jų priežastį galima nustatyti tik atlikus išsamų veterinarinį klinikinį ištyrimą ir reikalingus diagnostinius tyrimus. Atsižvelgiant į matomų pažeidimų pobūdį ir bendrą gyvūno būklę, yra pagrindo manyti, kad gyvūnas gali jausti nuolatinį skausmą ir diskomfortą“, – sako LSMU Laukinių gyvūnų globos centro veterinarijos gydytojas Rokas Matevičius.

Atsižvelgęs į patikrinimo metu užfiksuotas aplinkybes ir specialistų vertinimus, departamentas kreipėsi į teismą dėl gyvūnų poėmimo.

Poėmio metu Laukinių gyvūnų globos centro specialistai įvertins gyvūnų būklę, prireikus atliks klinikinius ir kitus tyrimus, suteiks reikalingą veterinarinę pagalbą. Paimti gyvūnai bus perduoti LSMU Laukinių gyvūnų globos centrui laikinai globoti.

Kai kuriuos gyvūnus prieš apžiūrą, tyrimus ar transportavimą dėl jų pačių ir specialistų saugumo gali tekti seduoti (užmigdyti). Senyvo amžiaus ar sunkios sveikatos būklės gyvūnams sedacija ir transportavimas gali kelti didesnę komplikacijų riziką.

„Šiuo konkrečiu atveju tiek sedacija, tiek vėlesnis transportavim

Klaipėdos zoologijos sodas / AAD nuotr.

as vertinami kaip didelės rizikos procedūros. Negalima atmesti sunkių komplikacijų ar gyvūno žūties procedūrų metu rizikos. Vis dėlto palikti gyvūną esamos būklės, nesuteikiant jam būtinos veterinarinės pagalbos ir nesiimant priemonių jo kančioms sumažinti, nėra priimtina gyvūno gerovės požiūriu. Įvertinus galimą naudą gyvūnui ir riziką, būtina imtis veterinarijos gydytojų parinktų priemonių, suteikti reikalingą pagalbą ir užtikrinti gyvūno gerovę“, – sako LSMU Laukinių gyvūnų globos centro vadovė Justina Morkūnaitė.

Departamentas tęsia administracinio nusižengimo tyrimą dėl galimo žiauraus elgesio su gyvūnais. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme žiauriu elgesiu laikomas ir veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai tokia pagalba gyvūnui būtina. Sprendimai dėl taikomos atsakomybės bus priimti užbaigus tyrimą.