Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2019 liepos 1d. 12:03 , Atnaujinta: 2019 liepos 1d. 14:10

Iš Lukiškių kalėjimo iškelti paskutiniai nuteistieji, antradienį – oficialus uždarymas

Žurnalistai laukia Raimondo Kurlianskio paleidimo
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Lukiškių TI-K
Teisingumo ministerija skelbia, kad pirmadienį iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (TI-K) iškelti paskutiniai nuteistieji, o antradienį kalėjimas bus oficialiai uždarytas.

Kalėjimo uždarymo renginyje dalyvaus teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktorius Virginijus Kulikauskas, Vilniaus pataisos namų direktorius Viktoras Davidenko, kitų Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų vadovai, kviestiniai svečiai.

Praėjusią savaitę 15min skelbė, kad skubotas Lukiškių TI-K uždarymas teisėsaugą įvėlė į chaosą.

Nepaisant to, teisingumo ministras E.Jankevičius kartojo, kad politinis sprendimas jau priimtas ir į teisėsaugos pretenzijas atsižvelgti neplanuojama. Šiam žingsniui pritarė ir premjeras Saulius Skvernelis.

Planuojama, kad trečiadienį Lukiškių TI-K uždarymo klausimas bus svarstomas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete.

Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas – viena seniausių įkalinimo įstaigų Lietuvoje. Rusijos imperatoriaus Nikolajaus II-ojo įsaku ši įkalinimo įstaiga pradėta statyti Vilniaus miesto centre, šalia Lukiškių aikštės, 1901 metais. Įstaigos projektą paruošė architektas G.Trambickis, statybos darbams vadovavo inžinierius K.Kelčevskis. Įstaigai buvo suteiktas pavadinimas „Tiuremnyj Zamok“ (Kalėjimo tvirtovė – liet.).

ČIA GALITE PERŽIŪRĖTI 15MIN FOTOPASAKOJIMĄ APIE LUKIŠKIŲ KALĖJIMO ISTORIJĄ

„Artimiausiu metu kalėjimas bus perduotas Turto bankui ir tuomet bus nuspręsta, ar objektas bus parduotas, bet tai jau nėra ministerijos klausimas. Mūsų klausimas – iškėlimas“, – BNS sakė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Teigiama, kad per dvi savaites bus organizuojama diskusija, kas galėtų atsirasti kalėjimo patalpose.

„Mes tikimės, kad bent jau dalis objekto bus parduota ir mes gautumėm lėšų bausmių sistemos vykdymo tinklui efektyvinti. Bet svarbiausia, kad ši vieta, nepaisant to, ar bus parduota, ar galbūt tai bus ir viešas koks objektas. Svarbiausia, kad žmonės miesto centre nematytų spygliuotos vielos“, – kalbėjo ministras.

Kalėjimų departamento duomenimis, paskutinis perkėlimas iš Lukiškių pataisos namų įvyko penktadienį, paskutiniai 74 nuteistieji ir suimtieji pervežti į Vilniaus pataisos namus.

Kaip BNS sakė Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas, nuo sausio 1 dienos iš Lukiškių iškelti 599 asmenys: iš jų 227 nuteistieji ir 372 suimtieji.

Didžioji dalis iš 92 Lukiškėse kalėjusių nuteistųjų iki gyvos galvos perkelti į Pravieniškių pataisos namus. Kalėjimo režimu kalinti nuteistieji išvyko į Marijampolės pataisos namus.

Suimtieji, kurie jau nuteisti, bet jų bausmė neįsiteisėjusi, perkelti į Šiaulių ir Kauno tardymo izoliatorius, Pravieniškes, Vilniaus pataisos namus. Arešto bausmę atliekantieji išvyko į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių.

„Tam ruošėmės praktiškai visą šį pusmetį, buvo ruošiamos ir patalpos, persitvarkoma. Šiandien iš tiesų įstaigos yra artipilnės, bet skaičiuose dar išsitenkame“, – sakė V.Kulikauskas.

Pasak jo, suimtuosius perkėlus į kituose miestuose esančias laisvės atėmimo įstaigas, padaugėjo darbo konvojaus pareigūnams. Dėl to artimiausiu metu rengiamas pasitarimas.

„Viešojo saugumo tarnybai ir policijai iššūkiai yra tikrai suprantami ir rytoj darome koordinacinį pasitarimą su institucijomis. Žinoma, kad tai reikalauja ir papildomų biudžeto išlaidų institucijoms“, – sakė Kalėjimų departamento vadovas.

„Akivaizdūs iššūkiai – finansiniai ir žmogiškieji“, – pridūrė jis.

Tačiau Kalėjimų departamento vadovas pabrėžė, kad Lukiškėse nebuvo tinkamų kalinimo sąlygų, dėl ko kaliniai galėdavo iš Lietuvos prisiteisti žalos atlyginimą.

„Turime modernėti, ieškoti patalpų, gerinti jas ir panašiai. Tai ne vien buitinių išlaidų klausimai, reikia vertinti platesniu kontekstu“, – kalbėjo V.Kulikauskas.

Lukiškių kalėjimo pastatų kompleksą sudaro šeši statiniai, esantys Vilniaus centre šalia Seimo rūmų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Martyno Mažvydo bibliotekos, Užsienio reikalų ministerijos.

Kompleksas, kurį sudaro kalėjimo, ligoninės, gamybinis, administracinis pastatai bei Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė, nuo 2002 metų įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.

Teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento atstovai pabrėžia, jog iš Lukiškių perkeltiems nuteistiesiems įkalinimo sąlygos nepasikeitė: tie, kuriems buvo numatyta bausmę atlikti kalėjimo režimu, ir toliau laikomi tokiomis pačiomis sąlygomis.

„Lygiai tas pats, kas buvo Lukiškėse, lygiai tos pačios sąlygos yra ir Pravieniškėse. Kitaip negalima, mus įstatymas įpareigoja laikyti juos atskirai“, – sakė Kalėjimų departamento direktorius.

Pasak jo, Lukiškėse dirbusiems pareigūnams bus pasiūlytos darbo vietos kituose pataisos namuose.

Apie tai, kad 1904 metais pastatytas kalėjimas turėtų būti kuo greičiau iškeldintas, o pastatai – parduoti, pradėta kalbėti dar 2007 metais. Vėliau jį iškelti bandė ir kelios kitos vyriausybės. Naujausi ketinimai tai padaryti žlugo 2015 metais.

Tuomet 2014 metų liepą Vyriausybė buvo patvirtinusi Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programą, joje buvo numatyta, kad Lukiškių kalėjimas iš Vilniaus centro į Pravieniškes bus iškeltas iki 2018 metų.

Po to paskelbtas Lukiškių kalėjimo iškeldinimo konkursas, bet 2015 metų spalį jis nutrauktas dėl įtarimų neskaidrumu ir nesutarus dėl kainos.

Vyriausybė buvo tam numačiusi skirti 30 mln. eurų, tačiau pigiausiai įgyvendinti viešosios ir privačiosios partnerystės projektą siūlė bendrovių „Hanner“, „Dailista“ bei „Corpus A“ konsorciumas – už 65,38 mln. eurų. Kita derybų dalyvė – bendrovės „MG Valda“ antrinė bendrovė „Pilies projektai“ – pateikė 73,03 mln. eurų vertės pasiūlymą.

Prieš derybas, pirmajame konkurso etape, „Hanner“, „Dailistos“ ir „Corpus A“ konsorciumas projektą įgyvendinti siūlė už 79,12 mln. eurų, o „Pilies projektai“ – už 83,82 mln. eurų.

Iškėlus įkalinimo įstaigą ir kompleksą perdavus valstybės valdomam Turto bankui, šis galėtų turtą parduoti rinkoje arba įgyvendinti valstybės projektą. Vis dėlto abejojama, ar objektas būtų patrauklus pirkinys dėl paveldosaugos reikalavimų.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

SEB verslo augimo programa

01:37:23

Video

01:27:07
01:32
01:48

15min metų knygų rinkimai

Esports namai

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Sveikata

Tik prenumeratoriams
Parašykite atsiliepimą apie 15min