Rezoliucijoje pasmerktas jėgos naudojimas siekiant sunaikinti nepriklausomas valstybes, tautų apsisprendimo teisės varžymas bei šiurkštūs tautų bei žmogaus teisių pažeidimai.
Dokumente pabrėžiamas Baltijos valstybių ir Tibeto istorijos panašumas ir konstatuojama, kad susiklosčiusiomis sąlygomis Dharamsaloje reziduojantis Jo Šventenybė XIV-asis Dalai Lama, Tibeto parlamentas ir vyriausybė tremtyje yra autentiška teisėta Tibeto tautos atstovybė. Lietuvos vyriausybei siūloma skatinti taikiais principais grindžiamą Kinijos ir Tibeto dialogą bei telkti jam paramą Europos Sąjungoje.
Šiemet minėtos 50-osios Tibeto okupacijos metinės – 1959-aisiais numalšinusi tibetiečių sukilimą Kinija okupavo Tibetą, o XIV-asis Dalai Lama turėjo pasitraukti į Dharmasalą (Indiją).
Bijojo gadinti santykius su Kinija
Rezoliuciją palaikę parlamentarai apeliavo į Seimo jausmus – esą negalima nusigręžti nuo išnaudojamos tautos, kurios istorija labai panaši į Lietuvos.
Rezoliucijai priešinęsi Seimo nariai teigė, kad rezoliucija nieko neišspręs – tik pablogins santykius su Kinija, kuri yra viena pagrindinių Lietuvos ekonomikos partnerių. Kęstutis Glaveckas gąsdino, kad, priėmus šią rezoliuciją, diplomatiniai bei ekonominiai santykiai su Kinija atšals ar išvis nutrūks. Taip pat esą Lietuva oficialiai pripažįsta Kinijos teritorinį vientisumą, todėl tokią rezoliuciją kinams būtų sunku paaiškinti.
Sprendimas keitėsi kas minutę
Pirmą kartą balsavimu Seimas nutarė pritarti rezoliucijai, tačiau tik poros balsų skirtumu. Tada socialdemokratų frakcijos prašymu buvo perbalsuota – vėl už rezoliuciją pasisakė dviem parlamentarais daugiau nei buvo balsavusių prieš ar susilaikiusių.
Pergale apsidžiaugę rezoliucijos rengėjai ir šalininkai į tribūną pakvietė užsienio reikalų ministrą išsakyti savo pozicijos priimtos rezoliucijos klausimu.
Vygaudas Ušackas iš tribūnos Seimui padėkojo už tokią „dovanėlę“ prieš kitą savaitę vykstantį jo ir Kinijos atstovų susitikimą.
Tačiau džiaugtasi per anksti prieš tai už rezoliuciją balsavęs Seimo narys Dainius Budrys Seimo pirmininkui pareiškė, kad suklydo ir paprašė, kad jo balsas būtų užskaitytas kaip susilaikiusio, todėl rezultatas tapo lygus. Trečiąjį kartą balsuojant rezoliucijai nepritarta: už rezoliuciją pasisakė 40, prieš – 18, o susilaikė 29 parlamentarai.
Prieš rezoliuciją vieningai balsavo socialdemokratai, Darbo bei Tautos prisikėlimo partijos. Konservatoriai, išskyrus du atstovus, palaikė rezoliuciją.
