Aptarti lietuvių švietimo užsienyje klausimų, mūsų krašto paramos lietuvybei išlaikyti kitose šalyse, bendruomenių archyvų likimo vakar sostinėje susirinko apie pusantro šimto Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Seimo narių. Iki penktadienio parlamento rūmuose posėdžiausiančius išeivius vakar pasveikino išrinktoji prezidentė D.Grybauskaitė, Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas, užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas.
Įstatymas netenkina.
LŽ kalbinta PLB valdybos pirmininkė Regina Narušienė sakė, kad užsienio lietuviams aktualiausias yra dvigubos pilietybės klausimas. „Pilietybė – prasmingiausias mūsų ryšys su tėvyne. Pilietybės įstatymas nustos galioti metų pabaigoje. Koks kraštas gali gyvuoti be tokio įstatymo? Tai būtų gėda", – pažymėjo ji. R.Narušienės teigimu, pasaulio lietuvių netenkina nei dabar galiojantis, nei parlamentarų svarstomas naujas Pilietybės įstatymas. „Prezidento Valdo Adamkaus pasiūlytas įstatymo projektas pasmerkia visus naujus emigrantus. Nemanau, kad Lietuva turi prarasti tiek daug piliečių, kurie čia gimė ir gyveno. Mums labai skaudu, kai tą pilietybę atima", – sakė PLB valdybos pirmininkė.
Ji viliasi, kad į išeivijos pusę stos naujoji šalies vadovė. D.Grybauskaitė per savo atstovus yra patikinusi užsienio lietuvius, jog „reikia saugoti savo žmones, todėl dviguba pilietybė turėtų būti tas įrankis, kuris padėtų tautiečiams, kad ir kur jie gyventų, išsaugoti ryšį su tėvyne". „Ji remia mūsų siekį. Nenorime, kad pilietybė būtų dalijama visiems. Ji turi būti suteikta lietuvių kilmės žmonėms, kurie turi prigimtinę teisę ją išlaikyti", – tvirtino R.Narušienė.
Pagal dabar svarstomą projektą dvigubą pilietybę gali turėti tik asmenys, iš Lietuvos pasitraukę iki nepriklausomybės atkūrimo, o ji suteikiama tik užsienyje gimusiems vaikams. Pastaroji nuostata galioja ir dabar.
Neįtinka ir strategija
PLB valdybos pirmininkės teigimu, pasaulio lietuviai Vilniuje susirinko ne tik išsakyti nuomonės dėl pilietybės. Anot R.Narušienės, lietuvių bendruomenės veikia 41 šalyje, išeivių poreikiai ir lūkesčiai labai skirtingi, todėl būtina aptarti susikaupusias problemas. Artimiausiu metu žadama surengti visų 41 šalies bendruomenių tarybų narių apklausą. „Bus aiškinamasi, kokių ryšių su Lietuva mes norime ir kokios pagalbos reikia iš tėvynės. Ne finansinės, o galbūt politinės pagalbos. Vėliau Vyriausybei pateiksime savo siūlymus. Mums svarbu, kad būtume patenkinti, o ne kad būtų kažkokia strategija, kuri sukurta nežinant mūsų aktualijų ir reikalavimų", – PLB Seimo posėdyje kalbėjo R.Narušienė.
Ilgalaikę Lietuvos valstybės santykių su užsienio lietuviais strategiją Vyriausybė patvirtino pernai. Ja siekiama padėti svetur gyvenantiems lietuviams išsaugoti tautinį tapatumą, ryšius su Lietuva, kalbą bei parengti šiuo metu užsienyje gyvenančius lietuvių vaikus ateityje grįžti į mūsų kraštą.
Vergauja pinigams
JAV lietuvių bendruomenės tarybos narys Žilvinas Bublis LŽ tvirtino, kad tik mažą dalį į JAV atvykusių lietuvių domina tautinio tapatumo išsaugojimas. Pašnekovo teigimu, emigrantai dažniausiai rūpinasi, kaip uždirbti kuo daugiau pinigų. „Bandome pasiekti, kad lietuviams JAV būtų įdomiau gyventi. Mėginame perimti iniciatyvą iš kur kas ilgiau JAV gyvenančių išeivių, tačiau mūsų mažai. Kviečiame žmones į lietuviškus renginius, jie ateina, bet patys nenori nieko daryti, – tvirtino jis. – Daug kam rūpi tik pinigai." Pasak Ž.Bublio, išeivių, vedančių vaikus į lituanistines mokyklas, – mažuma, nedaug tautiečių susirenka ir į lietuviškas mišias.
Prisimins, kad yra lietuviai
Panašiai kalbėjo ir iš Jungtinės Karalystės atvykusi Renata Retkutė. Tačiau ji įsitikinusi, kad lietuvių noras tik kalti pinigus, negalvojant apie tautinio tapatumo išsaugojimą, ilgai netruks. „Tyrimai rodo, jog turi praeiti tam tikras laikotarpis, kad žmogus suprastų, ko jam trūksta. Tik ką atvykus į svečią šalį svarbesni buitiniai klausimai. Vėliau, kai įsitvirtina, žmonės prisimena esą lietuviai", – tikino R.Retkutė.
Kolumbijos lietuvių atstovė Barbara Rimgailaitė teigė, kad šioje šalyje gyvena tik apie 280 lietuvių. Dauguma jų – mišriose šeimose, todėl išsaugoti lietuvybę sekasi sunkiai. „Lietuviškai kalba nedaug. Jaunimas jau beveik nebemoka kalbos. Kelerius metus dėstau lietuvių kalbą, nedaug turiu mokinių – 6. Entuziazmo daugelis nestokoja tik iš pradžių", – pasakojo ji.
