Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2012 09 03

Įsigaliojus naujoms Šilumos įstatymo pataisoms, gyventojai patys privalo kontroliuoti, kaip jų daugiabučiai parengti šildymo sezonui

Vilniaus miesto savivaldybė ragina gyventojus ir daugiabučių namų administratorius bei šilumos punktų prižiūrėtojus atlikti paskutinius pasirengimo šildymo sezonui darbus.
Antroji Vilniaus termofikacinė elektrinė
Šildymas. / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.
Temos: 1 Šildymas

2011 metais lapkričio 1 dieną įsigaliojus Šilumos įstatymo pataisoms, kai šilumos tiekėjai nebegali prižiūrėti daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų, tik gyventojai tapo atsakingi už name esančius šilumos punktus, jų paruošimą šildymo sezonui, priežiūrą bei remontą. Šilumos punkto priežiūrai gyventojai gali samdyti šilumos ūkio prižiūrėtoją (fizinį ar juridinį asmenį), turintį tinkamą kvalifikaciją šiam darbui atlikti (Valstybinės energetikos inspekcijos išduotą leidimą šiai veiklai).

Daugiabučio namo gyventojų samdomas šilumos ūkio prižiūrėtojas privalo iki šildymo sezono pradžios:

- atlikti šildymo sistemos hidraulinį bandymą didesniu už darbinį slėgį (tai turi užtikrinti patikimą vamzdynų ir radiatorių veikimą);

- atlikti šildymo ir karšto vandens šilumokaičių hidraulinį bandymą ir praplovimą (tai turi užtikrinti patikimą karšto vandens ir šilumos parengimą);

- patikrinti ir atstatyti esant reikalui šildymo ir karšto vandens vamzdynų izoliaciją (tai turi įtakos šilumos suvartojimui ir sąskaitoms už šildymą). Netvarkinga šilumos izoliacija padidina šilumos suvartojimą iki 10 proc.;

- subalansuoti šildymo sistemas (kad nebūtų butų, kuriuose neužtikrinamas pakankamas šildymas arba šilumos temperatūra gerokai didesnė nei kituose butuose);

- suremontuoti ar esant reikalui pakeisti šildymo sistemos uždaromąją armatūrą (ventilius, sklendes);

- užsandarinti langus bendrojo naudojimo patalpose (rūsiai, laiptinės, palėpės);

- patikrinti, ar nėra savavališkai prisijungusių prie centrinio šildymo sistemos ar pasididinusių šildymo prietaisų galingumo (savavališkai prisijungę nemoka už šildymą ir padidina kitų gyventojų sąskaitas už šildymą);

Visi šie darbai yra atliekami už kiekvieną mėnesį gyventojų mokamą mokestį šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrai (ne daugiau kaip 24 ct už kv2). Į šį mokestį neįeina šilumokaičių, sklendžių, pavarų, siurblių keitimas. Esant reikalui šilumos ūkio prižiūrėtojas privalo nedelsiant pašalinti gedimus ir užtikrinti nepertraukiamą šilumos ir karšto vandens tiekimą, patalpų savininkai už šiuos darbus privalo sumokėti proporcingai buto plotui. Prieš įsigaliojant įstatymo pataisoms šie darbai buvo įtraukti į šilumos kainą ir sudarė 2 ct/kWh.

Pranešime spaudai rašoma, kad per paskutinius trejus metus tris kartus pasikeitė pasirengimo šildymo sezonui patvirtinančio dokumento (paso) išdavimo tvarka. 2010 metais pasirengimą šildymo sezonui kontroliuodavo šilumos tiekėjas, 2011 metais šią funkciją turėjo atlikti Valstybinė energetikos inspekcija, nuo šių metų liepos mėnesio – prižiūrėtojo atliktus darbus turi kontroliuoti daugiabučio namo savininkų bendrija, administratorius ar jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas atstovas. Tai reiškia, kad nei viena valstybinė institucija ar šilumos tiekėjas nebėra atsakingas už laiku atliktą, kokybišką daugiabučių parengimą žiemai. Todėl labai svarbu, kaip gyventojai kontroliuos juos prižiūrinčių administratorių veiklą.

Vilniaus miesto savivaldybė liepos mėnesį yra priėmusi sprendimą, įpareigojantį administratorius ir šilumos ūkio prižiūrėtojus užtikrinti gyvenamųjų namų parengimą žiemai ir įpareigojusi namų administratorius, bendrijų pirmininkus parengti pasiruošimo šildymo sezonui priemonių planus, kurie turi sumažinti šilumos suvartojimą bei aptarti juos su gyventojais. Artimiausiu metu savivaldybė papildomai patikrins kaip yra vykdomi įpareigojimai šilumos taupymo priemonių įgyvendinimui daugiabučiuose.

Gyventojai gali ir savo priemonėmis prisidėti prie artėjančio šildymo sezono ir šilumos suvartojimo sumažinimo.

Vilniaus miesto savivaldybė rekomenduoja:

- užsisandarinti savo buto langus, pakeisti langų tarpines, balkono durų plyšius. Šilumos išeigą galima sumažinti papildomai įstačius stiklą ar skaidrią plėvelę tarp lango stiklų. Nakčiai, jeigu yra, patartina nuleisti žaliuzes, kurios taip pat sulaiko šilumą viduje, o dieną, šviečiant saulei – atidengti užuolaidas, kad patalpas šildytų ir saulės spinduliai.

- įsigyti ir prasidėjus šildymo sezonui už radiatorių įrengti šilumą atspindinčius ekranus ar izoliacinės medžiagos plokštes, padengtas aliuminio folija, kurių galima įsigyti bet kurioje statybinių medžiagų parduotuvėje. Šie ekranai atgal į patalpą atspindi net 90 proc. šilumos srauto.

- neužstatyti radiatorių baldais.

- nudažyti radiatorius šviesia spalva.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius