„Vadinamoji auksinė žuvelė yra iš karpžuvių būrio ir priklauso karpinių šeimai. Nuo seno kaip dekoratyvinis gyvis laikytas Kinijoje ir Japonijoje tvenkiniuose arba tam specialiai pagamintuose porceliano induose. Iš Kinijos auksinė žuvelė pateko į Portugaliją, o iš ten išplito po visą Europą. Manoma, kad pirmąkart į Europą atvežta XVII a. Dabar yra išvesta įvairių dekoratyvinių atmainų, kurios auginamos akvariumuose“, – auksinės žuvelės istoriją pasakojo Jūrų muziejaus Akvariumo skyriaus vedėjas biologas Saulius Karalius.
Jis juokais užsiminė, jog žmonių užgaidas esą pildanti žuvelė iš tiesų pati tapo žmogaus įnorių auka. „Tos ilgais lyg undinėlių pelekais žuvytės nesugebėtų gamtoje išgyventi nė valandos, nes prabangius pelekus žmogus jai sukūrė dėl grožio: jie tokie dideli ir sunkūs, kad ne padeda, o trukdo judėti vandenyje“, – sakė biologas.
Atvirame baseinėlyje tarp japoniškų karpių mitriai nardo ir sidabrinis karosas, gerai pažįstamas ir akvariumistams, ir žvejams mėgėjams. Šios žuvies apstu Kuršių mariose.
Muziejaus akvariume jau veikia ir Meilės paštas: galima parašyti prisipažinimą meile ir įmesti į tikrą uoksą, kaip legendinio šv. Valentino laikais. Gražiausių prisipažinimų autoriai bus kviečiami nemokamai apsilankyti Jūrų muziejaus vasario 12–13 dienomis rengiamoje Meilės dienos šventėje.