Tūkstančiai žmonių antradienį Vilniaus centre susirinko dalyvauti tradicinėse eitynėse Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti.
Pagrindiniu jų akcentu tapo ilgos eisenos dalyvių nešamos Lietuvos ir Rusijos invazijai besipriešinančios Ukrainos vėliavų juostos.
Nesutarė dėl vietos
Problemų kilo tuomet, kai „Nacionalinio susivienijimo“ atstovų įsitikinimams dėl vietos eilėje ėmė kliudyti socialdemokratai.
Už lietuvių kalbos išsaugojimą planavę kovoti „Nacionalinio susivienijimo“ atstovai ketino žygiuoti pačiame eisenos gale – iš karto po nešamos Lietuvos vėliavos juostos.
Dėl to jie, dar iki renginio pradžios, užėmė šią vietą. Tačiau socialdemokratai turėjo kitų planų.
Vos pajudėjus kolonai, keli LSDP vėliavomis nešini politikai įsiterpė į eilės galą. Dėl to kilo konfliktas, o „Nacionalinio susivienijimo“ atstovai net bandė netikėtus kaimynus išprašyti ir įkalbėti apleisti pozicijas – pasirinkti eiti už Ukrainos vėliavos spalvų juostos.
„Jie lenda, užlindo specialiai. Jeigu mes stovime normaliai, atėjome anksčiau. Čia mūsų vieta. O dabar taip ėmė ir įsigrūdo, sako, kad mes čia jau eisime“, – 15min sakė „Nacionalinio susivienijimo“ partijos narys, į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą išrinktas Gaudentas Aukštikalnis.
„Ar taip daroma? Ir dar jie tujinasi, sako „eik tu iš čia“. Tai juk mes vis vien vyresnio amžiaus žmonės, ar mandagu taip kalbėti?“ – piktinosi jo bendražygė.
Tačiau LSDP atstovai turėjo kitą nuomonę šiuo klausimu.
„Užlindome todėl, kad... Mes neužlindome. Mes einame normalūs žmonės eisenoje – ne nacionalistai, ne radikalai. Nesuprantu, kodėl „Nacionalinis susivienijimas“ sumanė, ir visiems čia dar melavo, stumdytis pradėjo, kad jie pagal scenarijų turi eiti (gale, – 15min)“, – sakė Vilniaus savivaldybės tarybos narys, Socialdemokratų frakcijos seniūnas Povilas Pinelis.
Jis teigė, kad socialdemokratai specialiai provokacijos neplanavo, tačiau prasidėjus eisenai nusprendė, kad būtų gerai padaryti tarpą tarp Lietuvos vėliavos ir „Nacionalinio susivienijimo“.
„Todėl, kad mes manome, jog iš tiesų šiose eitynėse iš viso neturėtų būti vietos radikalioms pažiūroms, diskriminacinėms pažiūroms. Čia turėtų būti žmonės, kurie myli Lietuvą, kurie nediskriminuoja kitų nei dėl tautybės, nei dėl rasės, nei dėl lyties“, – 15min pridūrė P.Pinelis.
Konfliktas ilgai netruko, o abiejų partijų atstovai toliau eisenoje žygiavo laikydamiesi pagarbaus atstumo vieni nuo kitų.
Lietuvoje šiemet minimos 35-osios nepriklausomybės atkūrimo metinės. Apie atkuriamą Nepriklausomą Lietuvos valstybę 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas.
Lietuva tapo pirmąja valstybe, pasitraukusia iš Sovietų Sąjungos sudėties.
