Konstitucinis Teismas šiame nutarime pabrėžė, kad pagal Konstituciją, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų pavojingumą, mastą, nusikalstamumo prevencijos prioritetus, kitas reikšmingas aplinkybes, turi plačią diskreciją spręsti valstybės baudžiamosios politikos teisinį reguliavimą, rašoma KT išplatintame pranešime.
Tai darydamas, įstatymų leidėjas turi paisyti, iš konstitucinių teisinės valstybės ir teisingumo principų kylančių reikalavimų, kad baudžiamajame įstatyme nustatyta bausmių sistema būtų darni, stabili ir subalansuota, kad už nusikalstamas veikas būtų nustatytos tokios bausmės ir tokie jų dydžiai, kurie būtų adekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai, kad bausmės ir jų dydžiai būtų diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą.
„Šiame kontekste Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad baudžiamajame įstatyme bausmių sistemą nustatantis teisinis reguliavimas negali būti keičiamas atsižvelgiant tik į visuomenėje tam tikru laikotarpiu susiklosčiusį požiūrį į tam tikras nusikalstamas veikas“, - skelbdamas nuosprendį sakė KT pirmininkas, tikėtina, apeliuodamas į besikeičiantį visuomenės požiūrį į narkotines medžiagas.
KT vertinimu, įstatymų leidėjas turi teisę numatyti galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą net ir už pavojingiausias nusikalstamas veikas, bet neprivalo to daryti.
"Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tokiu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas įgyvendino pagal Konstituciją, be kita ko, jos 31 straipsnio 2 dalį, 109 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, jam suteiktą plačią diskreciją spręsti valstybės baudžiamosios politikos klausimus. Kartu nėra pagrindo teigti, kad ginčytoje BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytu ir su juo susijusiu teisiniu reguliavimu buvo nepaisyta iš Konstitucijos, be kita ko, jos 31 straipsnio 2 dalies, 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo, kylančio reikalavimo baudžiamajame įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu sudaryti prielaidas teismui, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, labai sunkų nusikaltimą padariusiam asmeniui paskirti teisingą bausmę. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, pagal šį teisinį reguliavimą teismui sudaryta galimybė individualizuoti bausmę, skiriamą už labai sunkų nusikaltimą", - kalbėjo D.Žalimas, aiškindamas sprendimą.
Beje, KT nagrinėjo 2015 metais pataisytą Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio redakciją, kur panaikinta galimybė atidėti laisvės atėmimo bausmę už labai sunkius nusikaltimus. 2017 metais šis įstatymas dar sugriežtintas, net ir sunkius nusikaltimus padarę asmenys negali tikėtis nieko kito, kaip tik kalėjimo.
O, pavyzdžiui, kanapių suktinės perdavimas draugui jau yra laikomas narkotikų platinimų, o tai - sunkus nusikaltimas. Labai sunkiu nusikaltimu laikoma prekyba narkotikais dideliais kiekiais.
Tiesa, teismai visada gali pasinaudoti BK 54 str. 3 d., čia numatoma, kad išimtiniais atvejais skirdami bausmę teismai gali nesivadovauti įstatymu ir elgtis savo nuožiūrą. Tad ir net labai sunkius nusikaltimus padarę asmenys gali tikėtis malonės.
