Dabar populiaru
Publikuota: 2012 rugpjūčio 16d. 15:52 , atnaujinta: 2012 rugpjūčio 16d. 16:59

Šiurpios nuotraukos gali papuošti ir Lietuvoje parduodamų cigarečių pakelius

Australijoje pardavinėjami cigarečių pakeliai su perspėjimu „Rūkymas sukelia burnos ir gerklės vėžį“
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Australijoje pardavinėjami cigarečių pakeliai su perspėjimu „Rūkymas sukelia burnos ir gerklės vėžį“

Kovodama su rūkymu, Australija cigarečių pakelius pradėjo ženklinti rūkymo suluošintų žmonių nuotraukomis – išpuvusiais dantimis ir nuo vėžio sueižėjusiomis lūpomis, dūstančiais paaugliais, savo funkcijos nebeatliekančiomis akimis. Rūkančiuosius šiurpinti norėtų ir Lietuva – Seimas rudens sesijoje turėtų toliau svarstyti, kaip sumažinti tabako paklausą.

2006 metais vienas vyresnis nei 15 metų Lietuvos gyventojais per metus surūkė 72 pakelius legalių cigarečių. 2011 metais – 49 pakelius. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas teigia, kad rūkymo mažėjimą iš dalies lėmė 2007 metais priimtas draudimas rūkyti kavinėse. Todėl, A.Matulo teigimu, naudinga būtų eiti Australijos keliu ir cigarečių pakelius išmarginti nuo rūkymo išpuvusių dantų ar kitomis kraupiomis nuotraukomis.

„Džiaugiuosi, kad Australija žengė tokį žingsnį ir tai gali būti proveržis, nes nemažai šalių ketina tuos dalykus priimti, bet tabako lobistams dar pavyksta blokuoti.(...) Australijos kaip didelės valstybės sprendimas, manau, paskatins teigiamą perversmą. Ir tai pavyzdys galės būti ne tik kitoms šalims, bet ir mūsų politikams“, – 15min.lt sakė A.Matulas.

Parlamentaras priminė, kad panašių iniciatyvų esama ir Lietuvoje. Po  pateikimo Seime buvo pritarta Gedimino Navaičio siūlymui užrašą, skelbiantį, kad rūkymas kenkia sveikatai, padidinti iki 80 proc. pakelio paviršiaus ploto. Taip pat pritarta buvo ir kitam Sveikatos reikalų komiteto siūlymui – pakelius žymėti kraupiomis nuotraukomis, kaip kad tą padarė Australija.

A.Matulo teigimu, griežtesnis tabako ženklininkas turėtų sumažinti tabako paklausą.

„Mūsų sprendimas 2007 metais uždrausti rūkyti kavinėse, baruose ir uždrausti tabako reklamą, davė teigiamų rezultatų. Vyrų rūkymas per tą laiką sumažėjo 5 proc., moterų beveik nepakito, nes moterys labiau užsispyrusios. Sprendimas tabako pakuotę ženklinti tokiais vaizdais irgi prisidėtų, gal ir nelabai stipriai, bet ypač prisidėtų prie to, kad mažiau rūkytų paaugliai, nes nešiotis kišenėje atvaizdą su kažkokiais išpuvusiais dantimis arba vėžio pažeistais organais nelabai malonu. Turiu namuose kelių šalių tokius atvaizdus, tai išties netgi žiūrėti yra baisu“, – kalbėjo parlamentaras.

Veiksmingas rūkančiųjų tramdymas būtų ir tabako kainos kėlimas. Tačiau, A.Matulo teigimu, tą galima daryti tik laipsniškai. Priešingu atveju, greičiausiai smarkiai išaugtų kontrabandininkų pelnas.

„Kainos padidinimas yra veiksmingas dalykas. Bet jis Lietuvoje daromas atsižvelgiant į Europos Sąjungos reikalavimus akcizinėms prekėms. Kasmet numatyta po tam tikrą procentą pakelti kainą. Pakelti kainas nereaguojant į tai, kad gali didėti kontrabanda, kai mes nepakankamai efektyviai susitvarkom su kontrabanda, tai būtų ne visai logiška“, – sakė parlamentaras.

Gamintojai nesišiaušia, bet ir nesidžiaugia

Įmonės „Philip Morris Baltic“, kuriai priklauso tokie prekės ženklai kaip „L&M“, „Marlboro“, „Parliament“, „Bond Street“, „Red & White“, „Partner“, atstovas Gintautas Dirgėla 15min.lt aiškino, kad bendrovė remia įstatymus, kuriais nustatomas privalomas įspėjimas apie rūkymo žalą ant cigarečių pakuočių.

„Tikslios informacijos apie rimtą neigiamą rūkymo poveikį sveikatai pateikimas rūkantiesiems yra fundamentalus tabako reguliavimo tikslas. Tačiau mes nepritariame pertekliniam įspėjimų didinimui. Įspėjimai, kurie yra didesni už prekės ženklus, logotipus ar pakuočių dizainą kenkia konkurencijai, nes apsunkina ar net panaikina galimybę išskirti mūsų produktus iš konkurentų“, – sakė G.Dirgėla.

Jo teigimu, vienas Seime registruotų pasiūlymų – padidinti įspėjimų apie rūkymo žalą dydį iki 80 proc. pakuotės paviršiaus ploto – yra perteklinė priemonė.

„Ji pažeistų gamintojų intelektinės nuosavybės teises, iškreiptų konkurenciją tabako rinkoje bei galėtų dar pabloginti ir taip prastą situaciją su nelegalia tabako gaminių prekyba šalyje. Efektyvi tabako reguliavimo politika turi būti paremta įrodymais. Mums nėra žinoma, kad egzistuotų patikimi įrodymai, jog didesni įspėjimai geriau informuoja žmones apie rūkymo pavojus“, – sakė „Philip Morris Baltic“ atstovas.

Rūkaliams griežčiausia – Jungtinė Karalystė

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Kontrolės skyriaus vyr. specialistė Vaida Liutkutė 15min.lt sakė, kad Lietuvoje tabako kontrolė, palyginti su kitomis pasaulio šalimis, nėra itin griežta.

Tokiose šalyse  kaip Urugvajus, Meksika, Belgija, Šveicarija, Suomija, Airija ir kt. bendras įspėjimo užimamas plotas yra nuo 52 iki 85 proc. (2010 m. duomenys). Pasaulio Sveikatos Organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijoje numatyta, kad įspėjamoji informacija ant tabako gaminių pakuočių turi sudaryti 50 proc. arba daugiau, bet ne mažiau 30 proc. pagrindinio matomo ploto.

Lietuvoje įspėjamieji užrašai   turi užimti ne mažiau nei 30 proc.  paviršiaus ploto, taigi matyti, kad Lietuvoje šiuo metu laikomasi minimalių Pasaulio Sveikatos Organizacijos rekomendacijų.

Tabako kontrolės Europos skalėje 2010 metais Europos šalys buvo reitinguojamos pagal tabako kontrolės priemonių visumą (kainas, reklamos draudimas, socialinės kampanijos, aplinka be dūmų ir kt.). Šiame reitinge Lietuva buvo  22 šalis iš 30 pateikusių duomenis. Šalimis lyderėmis šiame reitinge laikoma Jungtinė Karalystė, Airija, Norvegija, Turkija, Islandija.

V.Liutkutės teigimu, pasaulyje yra atliktas ne vienas tyrimas, pagrindžiantis vaizdinių įspėjimų efektyvumą. Šią priemonę taip pat rekomenduoja įgyvendinti Pasaulio sveikatos organizacija, tabako kontrolės ekspertai.

„Šalys, kurios tokias pakuotes jau įdiegusios, atlieka efektyvumo vertinimo tyrimus, kurie parodo, kad vaizdiniai įspėjimai keičia rūkorių požiūrį į jų žalingą įprotį, verčia susimąstyti apie sveikatą. Štai Brazilijoje atlikus apklausą paaiškėjo, kad vaizdiniai įspėjimai paskatino mesti rūkyti net 67 proc. rūkalių, o 54 proc. pakeitė nuomonę apie rūkymo pasekmes sveikatai“, – sakė V.Liutkutė.

Bendrinė pakuotė esą sumažina prekių ženklų patrauklumą bei peršamą tabako gaminių kokybę; sumažina pozityvias asociacijas ir neleidžia nukreipti tabako gaminių į konkrečių vartotojų grupę; sumažina klaidingus įsitikinimus apie rūkymo poveikį sveikatai; padidina žinias apie rūkymo žalą.

„Atlikti tyrimai rodo, kad sveikatinančius užrašus lengviau pastebėti ant balto pakelio, o 30 proc. nepilnamečių rūkalių iš viso nepradėtų rūkyti, jei cigaretės būtų pardavinėjamos baltose, t.y. bendrinėse pakuotėse“, – sakė V.Liutkutė.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min