Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Išrinkite svarbiausią 2014 metų politikos įvykį

Dalia Grybauskaitė
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Dalia Grybauskaitė
Šaltinis: 15min
0
A A

2014 m. Lietuvos politikams nebuvo nuobodūs. Vyko prezidento ir Europos Parlamento rinkimai, referendumas dėl draudimo žemę parduoti užsieniečiams. Prezidentė Dalia Grybauskaitė mojavo juoduoju viceministrų sąrašu, kurio veikėjai greitai neteko postų ministerijose. Taip pat buvo perstumdytos kėdės Vyriausybėje, o Lenkų rinkimų akcija, nesutikusi išprašyti savo iš koalicijos. Politiką krėtė ir kitokie skandalai. Štai „tvarkiečiai“ rudenį savo būstinėse sulaukė specialiųjų tarnybų kratų.

Visa tai vyko augančios tarptautinės įtampos kontekste, todėl kalbos apie būtinybę didinti finansavimą gynybai lydėjo Lietuvos politikus visus metus.

Kviečiame prisiminti ryškiausius šių metų politikos įvykius ir nuspręsti, kuris jų buvo svarbiausias.

Prezidento rinkimai ir antrojo turo staigmena

Apie šiuos prezidento rinkimus daug kas kalbėjo taip, lyg jų rezultatai būtų aiškūs dar sausį. Tada, kai pati D.Grybauskaitė nė nebuvo pranešusi savo sprendimo dalyvaus juose, ar ne. Tačiau ramiai jie toli gražu nepraėjo.

Pasipylė abejonių dėl etikos sukėlusios pieštos Artūro Paulausko reklamos, tylusis socialdemokratas Zigmantas Balčytis vaidino amerikietišką rinkimų kampaniją ir sielojosi, kad D.Grybauskaitė nenori diskutuoti su juo akis į akį. Galiausiai prieš pat rinkimus žiniasklaidos ištraukta prezidentės brolio istorija nepaliko abejonių, kad rinkimuose visi ginklai tinkami.

Pirmajai kadencijai į prezidentes pirmajame ture išrinktai D.Grybauskaitei šįkart taip gerai nesisekė.  Nelaimėjusi rinkimų pirmajame ture, ji buvo priversta keisti rinkimų taktiką ir užuot tylėjusi ėmė važinėti po rajonus ir kasdien dalyvauti laidose.

Atrodo, kad tai pasiteisino ir antrajame rinkimų ture niekam neliko abejonių, kad D.Grybauskaitė vadovaus Lietuvai dar penkerius metus.  

Europos Parlamento rinkimuose – politikos naujokų triumfas

Europos Parlamento rinkimuose sėkmė lydėjo ne tik naujo plano teisinei neliečiamybei ieškojusį Darbo partijos dvasinį lyderį Viktorą Uspaskichą ir politikos senbūvius. Aukščiausių rezultatų šiuose rinkimuose pasiekė tik šiemet į politiką pasukęs ir daug apkalbų sulaukęs konservatorius Gabrielius Landsbergis, nurungęs net konservatorių grandę Laimą Liuciją Andrikienę.

Taip pat sėkmingai sublizgėjo politikos naujokas verslininkas Antanas Guoga, vos nepalikęs už borto ilgamečio politiko Petro Autrevičiaus, kuris europarlamentaro mandatą užsitikrino tik suskaičiavus didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų balsus.

Neprašovė ir prezidento rinkimus su Europos Parlamento rinkimais derinę valstiečiai, nes pirmą kartą gavo progą į Europos Parlamentą išsiųsti savo atstovą.

Referendumas dėl draudimo parduoti žemę

Nors baigėsi visiška nesėkme, visuomenininkų Pranciškaus Šliužo ir Juliaus Pankos organizuotas referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams aistras kurstė visą pusmetį.

Iš pradžių buvo abejojama, ar organizatoriams pavyko surinkti pakankamai piliečių parašų, leidžiama juos patikslinti. Tuomet kilo dvejonių, kad kai kurie parašai gali būti suklastoti.

Galiausiai dėl referendumo paskelbimo sprendė Seimas. Kartu buvo skubiai priimamas įstatymas , numatantis daug trukdžių žemės pirkėjams.

Tačiau visos šios rietenos galiausiai nuėjo perniek, nes referendume dalyvavo vos 15 proc. rinkėjų. Už Konstitucijos pataisas balsavo 268 tūkst. 920 Lietuvos piliečių – mažiau, nei pasirašė už referendumo paskelbimą.

Juodasis viceministrų sąrašas

Bene didžiausias politinis skandalas šiemet kilo, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė dar prieš prezidento rinkimus užsiminusi, kad jai labiau nepatinka kai kurie viceministrai, o ne ministrai, vos išrinkta ant premjero stalo tėškė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) parengtą neskaidrių viceministrų sąrašą. Reikalavimas buvo vienas: arba visų aštuonių sąraše išvardintų viceministrų nelieka, arba neliks jiems vadovaujančių ministrų.

Kad ir kaip socialdemokratams nepatiko toks prezidentės ultimatumas, tačiau, nepaisant visų jų papurkštavimų, netrukus nė vieno iš sąraše nurodytų viceministrų neliko.

Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Renata Cytacka
Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Renata Cytacka

Tik Lenkų rinkimų akcija bandė pasipriešinti tokiam prezidentės norui ir, nepaisant jos ir premejro Algirdo Butkevičiaus prieštaravimo energetikos ministrui Jaroslavui Neverovičiui liepė įdarbinti juodojo sąrašo heroję – Renatą Cytacką. Tačiau istorija baigėsi taip, kad iš posto turėjo trauktis ir pats J.Neverovičius, o galiausiai Lenkų rinkimų akcija apskritai buvo išspirta iš koalicijos.

Prezidentė parodė savo galią ir vėliau, kai Darbo partija energetikos ministru pasiūlė partinį D.Grybauskaitės numylėtinį Roką Masiulį, o „tvarkiečiai“ į vidaus reikalų ministro postą delegavo Saulių Skvernelį.

Kratos „tvarkiečių“ būstinėse

Saulius Skvernelis ministru buvo paskirtas po dar vieno šalies politinį gyvenimą šiemet sukrėtusio skandalo.

Spalio pabaigoje Generalinė prokuratūra pranešė su Specialiųjų tyrimų tarnyba atliekanti ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu stambiu mastu siekiant už atlygį daryti įtaką keletui praėjusiais metais VRM vykdytų viešųjų pirkimų ir atliko kratas partijos „Tvarka ir teisingumas“ būstinėse.

Dviem paroms buvo sulaikyti buvęs vidaus reikalų viceministras „tvarkietis“ Algimantas Juocevičius, buvęs vidaus reikalų ministro Dailio Alfonso Barakausko patarėjas Ervinas Raistenskis, žinomas televizijos prodiuseris Rolandas Skaisgirys, viešosios įstaigos „Pradas media“ direktorius Justinas Garliauskas ir bendrovės „NTService“ vadovas Peisachas Kačerginskis.

Poėmis atliktas ir Seime, paimtas buvusio partijos „Tvarka ir teisingumas“ atsakingojo sekretoriaus, parlamentaro Rimanto Ručio kompiuteris.

Atliekant šį ikiteisminį tyrimą specialiuoju liudytoju apklaustas ir dėl skandalo iš vidaus reikalų ministro  posto atsistatydinti buvo priverstas Dailis Alfonsas Barakauskas.

Susirūpinimas gynyba

Atsižvelgiant į tarptautinę situaciją ir karą Ukrainoje visus metus dominuojanti tema politiniame gyvenime buvo Lietuvos saugumo užtikrinimas. Prieš kelerius metus pati sakiusi, kad išlaidų gynybai Lietuva neturi skubėti didinti, šalies prezidentė nuo pat Krymo okupacijos kovą ėmė spausti šalies Vyriausybę, kad kuo skubiau būtų surasta daugiau lėšų gynybai.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas metų pradžioje sakė, kad skubiai gynybos finansavimo didinti nereikia, kaip nereikia skubėti Lietuvoje dislokuoti ir NATO karių. Tačiau jau netrukus partijos pasirašė susitarimą dėl gynybos finansavimo, iš biudžeto gynybai papildomai dar šiems metams buvo skirta 130 mln. litų.

Metų viduryje Lietuvoje pratyboms atvyko sąjungininkų kariai. NATO viršūnių susitikime Velse nutarta atnaujinti Lietuvos gynybos planus, įsteigti NATO greitojo reagavimo pajėgų vadavietes Baltijos šalyse. Lietuva taip pat nesnaudė ir kitų metų biudžete numatė gynybai skirti 400 mln. litų.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min