Nuo liepos 2–osios, kai baigėsi pavasario sesija, iki rugpjūčio pabaigos parlamento posėdžių sekretoriate užregistruota apie dvi dešimtis įstatymų projektų ir keli Seimo nutarimų projektai, kuriuos pateikė Seimo nariai. Tarp projektų pasitaikė ir tokių, kurie sulaukė nevienprasmiško atgarsio, pavyzdžiui, siūlymas paskelbti Tarptautinę alergijos dieną atmintina data, o rugsėjo 1–ąją – nedarbo diena moksleivių tėvams.
Bene labiausiai teisėkūros srityje vasarą reiškėsi Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Saulius Stoma, vienas įregistravęs 5 įstatymų pataisas, dar vieną parengęs kartu su kitais parlamentarais. Tarp jo siūlymų – įstatymų pataisos, įteisinančios naują būdą, kaip iš pareigų atleisti Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės kontrolės bei Valstybės saugumo departamento vadovus. Pagal siūlymą, jeigu Seimas nepritartų šių institucijų metinėms ataskaitoms, jų vadovai turėtų parašyti atsistatydinimo prašymus prezidentui.
Tuomet šis spręstų, ar jie verti toliau eiti savo pareigas. Taip pat S.Stoma siūlo Seimui priimti nutarimą, įpareigojantį Vyriausybę sukurti šalies pedofilų registro projektą. „Dabar toks laikas, kai gali ramiai diskutuoti šiais klausimais. Kai prasideda sesija, yra daug darbo, todėl naujoms idėjoms siūlyti pritrūksta laiko“, – kalbėjo S.Stoma. Keturis įstatymų projektus įregistravęs Darbo partijos frakcijos Seime seniūnas ir opozicijos lyderis Vytautas Gapšys taip pat tvirtino, jog vasarą gali daugiau laiko skirti teisės aktų rengimui, labiau į juos įsigilinti: „Kreipiasi apygardos rinkėjai ir patys stengiamės reaguoti į įvykius.“
S.Stoma tikisi, kad vasarą jo įregistruoti projektai nebus tik balsas tyruose, kuris užgriuvus rudens darbams bus visiškai pamirštas: „Kiek aš prisimenu, pavasario sesijoje iš mano siūlymų beveik dauguma buvo svarstomi, didžiajai daliai buvo pritarta po pateikimo.“ Politikas vylėsi, jog parlamentarai pritars siūlymui dėl pedofilų registro, jis turi vilčių ir dėl minėtų trijų institucijų vadovų atleidimo tvarkos patobulinimo.
„Bent jau bus diskusija dėl geresnės parlamentinės kontrolės, nes tai turbūt didžiausias Lietuvos Seimo minusas“, – kalbėjo S.Stoma. V.Gapšys tvirtino, jog į sesijos darbų programą jo pasiūlyti teisės aktai bus įtraukti frakcijos vardu.
„Proginiai“ dokumentai
 |
| BFL nuotr./Darbo partijos frakcijos Seime seniūnas Vytautas Gapšys |
Kalbėdamas apie darbą teisėkūroje V.Gapšys tikino nesistengiąs kurti „proginių“ teisės aktų projektų. Kaip vieną tokių jis įvardijo konservatoriaus–krikdemo Juliaus Dautarto užmojį į atmintinų dienų sąrašą įrašyti dar vieną – Tarptautinę alergijos dieną. Pagal parlamentaro liepą įregistruotą siūlymą, ši diena turėtų papildyti ir taip jau 50 dienų viršijantį sąrašą ir būtų minima liepos 8–ąją. J.Dautarto nuomone, tai padėtų atkreipti dėmesį į didėjantį alergijos pavojų pasaulyje.
„Prognozuojama, kad 2012 metais alergija sirgs kas antras europietis“, – pristatydamas savo siūlymą perspėjo J.Dautartas. Idėjos kritikai komentuoja, kad skleisti informaciją apie ligą galima ir neįrašius ją mininčios dienos į įstatymą. Kitas šią vasarą atgarsio sulaukęs siūlymas – Mišrios Seimo narių grupės narės Agnės Zuokienės iniciatyva Darbo kodekse nustatyti, kad rugsėjo 1–oji yra laisvadienis tėvams, auginantiems moksleivį iki 12 metų.
Parlamentarė tvirtina, kad šią mintį paskatino „bendrojo lavinimo mokyklose besimokančius vaikus auginančių šalies gyventojų prašymai“. Esą tėvai ir taip kasmet palydi vaikus į mokyklą Mokslo ir žinių dieną, o darbdaviai geranoriškai su tuo sutinka. Darbdaviai į tai atšovė, jog Lietuvoje ir taip labai daug laisvadienių, o darbuotojai prireikus gali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis.
Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narys Valdemaras Valkiūnas vasarą įregistravo Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas, kurios sušvelnina bausmes už greičio viršijimą daugiau nei 50 km/h. Jo siūlymu, būtų išbraukta galimybė bausti prasižengėlį 7 parų areštu su teisės vairuoti apribojimu pusei metų.
Remiantis dabar galiojančiu kodeksu, piniginė bauda iki 1,5 tūkst. Lt arba areštas šiuo metu gresia parlamentarui, Tautos prisikėlimo partijos frakcijos nariui Vincui Babiliui, kuris, skriedamas iš Vilniaus į Kauną, beveik 166 km/h greičiu, 66 km/h viršijo leistiną greitį. V.Valkiūnas neslėpė, kad apie įstatymo pataisas susimąstė išgirdęs V.Babiliaus istoriją. Tačiau aiškino, jog tai neturi nieko bendro su tuo, jog jie abu yra kolegos Seime.
Siekia dėmesio
Pasak politologo Vytauto Dumbliausko, Seimo narių atostogos nėra įteisintos, todėl, formaliai žiūrint, normalu, kad jie ir tarp sesijų dirba savo darbą – registruoja teisės aktų projektus. „Vasarą visame pasaulyje valstybės institucijos atostogauja. Ypač rugpjūtį, bent Vakarų Europoje, valstybių sostinėse gyvenimas apmiršta, kadangi valstybės įstaigos masiškai eina atostogų. Galėtų ir Seimo nariai atostogauti – tuomet ir įstatymų projektų neregistruotų“, – sakė politologas.
 |
| Politikos apžvalgininkas Vygantas Vareikis. |
Be to, anot V.Dumbliausko, logiška, kad parlamentarai nuolat bando atkreipti rinkėjų dėmesį. Vienas iš būdų – pasiūlyti naują patrauklią idėją: „Seimo nariai visą laiką turi galvoti apie būsimus rinkimus. Jų tokia profesija. Todėl jie eina į televizijos laidas. Jie turi būti matomi, nes jei per kitus rinkimus jų neišrinks, į ankstesnę profesiją gali būti sudėtinga grįžti. Pavyzdžių daug. Tarkime, socialdemokratas Juozas Olekas buvo puikus mikrochirurgas, bet dabar, matyt, jau nelabai galėtų operuoti, nes praradęs įgūdžius.“
„Jeigu teisės aktai yra gerai, protingai parengti, iš tiesų išnagrinėti, teisiškai pagrįsti ir specialistų įvertinami, koks skirtumas, kada registruojami: žiemą ar vasarą. Bet, žinoma, politikai nori priminti apie save. Juk artėja savivaldos rinkimai. Tiesa, tikėtina, kad didžioji propaganda prasidės apie spalį. Bet priminimai apie save nepakenks, kad ir šokių projektuose per televiziją“, – ironizavo politikos apžvalgininkas Vygantas Vareikis.
Kokybė – Vyriausybėje
Kad ir kiek Seimo nariai stengtųsi įregistruoti naujų įstatymų projektų, pastebima, kad dažnai šis jų darbas svarbus tik kiekybės, o ne kokybės statistikai. Seimo pirmininkė Irena Degutienė interviu „15min“ yra sakiusi, jog, jos nuomone, parlamento darbo kokybė teisėkūroje tuo aukštesnė, kuo daugiau priimama įstatymų, kuriuos pasiūlė Vyriausybė, o ne parlamentarai. Esą Vyriausybėje sudaromos darbo grupės, dirba ekspertai, todėl teisės aktai parengiami profesionaliau. Anot V.Dumbliausko, pagal idealų modelį įstatymai turėtų būti rengiami parlamente, bet „gyvenimas veda“ prie to, kad daugiausiai projektų paruošia ministerijos.Ką turi Seimo narys? Tik keletą padėjėjų, kurie neretai samdomi dirbti politinio įvaizdžio srityje, o ne teisės aktų kūrimui, - reziumavo V.Vareikis.
„Visame demokratiniame pasaulyje pastebėta, kad vykdomoji valdžia, šiuo atveju – Vyriausybė – rengia daugiausiai teisės aktų projektų. To negalima vertinti vienareikšmiškai. Iš vienos pusės, tai nėra labai gerai, nes Vyriausybė turėtų būti įstatymų vykdytoja, o parlamentas – įstatymų rengėjas. Bet realiai suprantame, kad geriausią informaciją apie kokią nors sritį, kuriai rengiamas įstatymas, turi tos ministerijos valdininkai, nes jie profesionalai, kai kurie dirba toje srityje visą gyvenimą“, – svarstė politologas.
Todėl Seimo nariai, kiek leidžia jų išmanymas ir kompetencija, esą turėtų kontroliuoti, jog nepraslystų kokie nors valdininkijos interesai. „Vyriausybė ir ministerijos turi stiprias teisininkų komandas, netgi teisės departamentus. Per ministerijas dažnai ateina kartu su stipriomis lobistinėmis grupėmis paruošti įstatymai, kurios irgi turi savo teisininkus. Tai ne šiaip kokie nors popierėliai. O ką turi Seimo narys? Tik keletą padėjėjų, kurie neretai samdomi dirbti politinio įvaizdžio srityje, o ne teisės aktų kūrimui“, – reziumavo V.Vareikis.
