Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 kovo 3d. 20:59

Istorijos profesorius baltarusiškos televizijos BELSAT laidoje apie Vilnių: jį įkūrė baltarusiai

Aliaksandras Kraucevičius
Video kadras / Aliaksandras Kraucevičius

BELSAT televizija parodė dar vieną profesoriaus, istorijos mokslų daktaro Aliaksandro Kraucevičiaus laidą, kurioje išsakyti teiginiai ne vienam lietuviui pasirodė ginčytini. Istorikas laidą skyrė pasakojimui, kad Vilnių įkūrė, jam pavadinimą suteikė baltarusiai ir tai jie padarę gerokai iki Gedimino sapno. Lietuvos istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis sako, kad ši teorija nėra nauja ir ji turi savo pasekėjų.

Apie šią laidą 15min pranešęs skaitytojas teigė norįs pasidalinti „įdomiu pastebėjimu apie BELSAT televiziją“:

„Štai čia yra istorinė pamokėlė apie Vilnių, ir, kas įdomiausia, tai baltarusių istorikas išsako savo mintis apie tai, kas įkūrė ir kas gyveno Vilniuje viduramžiais. Iš pradžių jis sako, kad Vilniaus vardas yra kilęs iš upės pavadinimo, kaip ir nieko tokio, bet toliau jis kalba apie tai, kad tokį pavadinimą davė baltarusiai. Toliau jis sako, kad Vilnių pastatė baltarusiai.

Bet filmuko finalas buvo tiesiog fejeriškas! BELSAT istorikas pasakė, kad istorija nežino miestų, kuriuos pastatė lietuviai. Primenu, kad BELSAT yra Lenkijoje. Kažkoks kazusas čia yra. Ar tokia to istoriko nuomonė gali būti priimtina?“

Laida eteryje pasirodė kovo 1 d. Ją baltarusių kalba galite žiūrėti čia:

VIDEO: Вільня – горад крывічоў / Загадкі беларускай гісторыі

Krivičių miestas – arba Kreivasis

Laidoje „Baltarusių istorijos paslaptys“ prof. A.Kraucevičius šįkart kalbėjo apie Vilnių kaip krivičių įkurtą miestą. Krivičiai yra rytų slavų genčių grupė, gyvenusi VIII–XII a. dabartinių Rusijos, Baltarusijos ir Latvijos pasienio kraštuose.

Anot istoriko, archeologiniai kasinėjimai, kuriuos tarpukariu vykdė baltarusių ir lenkų archeologai, parodė, kad pirmoji viduramžių gyvenvietė dabartinio Vilniaus teritorijoje buvo vadinamasis Kreivasis miestas, o jį įkūrė Polocko krivičiai, ką liudija ir pavadinimas.

Pradėjęs nuo to, kad Vilnius – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, o dabar Lietuvos valstybės sostinė – turi miglotą pradžią, o kalvotas jo kraštovaizdis sufleruoja, kodėl būtent šią vietą protėviai pasirinko miestui, profesorius kalba apie tai, jog, kaip manoma, pirmieji gyventojai čia kūrėsi dar akmens amžiuje, o viduramžiais, apie XIV a., miestas turėjo tris pilis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Trijų Kryžių kalnas, vadintas Kreivuoju kalnu
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Trijų Kryžių kalnas, vadintas Kreivuoju kalnu

„Senoji Vilniaus istorija menkai ištyrinėta dėl rašytinių šaltinių trūkumo. Iš kryžiuočių ordino kronikų žinoma, kad viduramžiais čia buvo trys pilys – Aukštutinė, Žemutinė ir Kreivoji. Iš archeologijos irgi negalima daug tikėtis, bet ne dėl mokslinių, o politiškai ideologinių priežasčių.

Tam tikras mintis kelia mažo upelio, kuris miesto centre įteka į Viliją (Nerį), pavadinimas, nes visoje Baltarusijoje senieji miestai kūrėsi vietose, kur mažas upelis įteka į didelę upę ir to mažojo pavadinimas sutampa su miesto pavadinimu. Polockas – Polota, Vitebskas – Vitba, Sluckas – Slučė. Tai kodėl miestas yra Vilnius, o upelis – Vilnia? (…) Tai kaip atsirado Vilnius? Ar verta tikėti legenda, kad Gediminas susapnavo sapną ir įkūrė čia Vilnių? Ar tai nutiko anksčiau? Kaip miestas vystėsi viduramžiais? Ir kas jį įkūrė – lietuviai ar baltarusiai?“ – tokia laidos įžanga, po kurios profesorius važiuoja į Vilnių ir toliau pasakoja savo teoriją jau vaikščiodamas miesto gatvėmis.

Visoje Baltarusijoje senieji miestai kūrėsi vietose, kur mažas upelis įteka į didelę upę ir to mažojo pavadinimas sutampa su miesto. Polockas – Polota, Vitebskas – Vitba, Sluckas – Slučė. Tai kodėl miestas yra Vilnius, o upelis – Vilnia?

A.Kraucevičiaus teorija tokia, kad Vilnių įkūrė krivičių gentis, vadinasi, rytų slavai – baltarusiai, tą esą byloja ir Kreivojo miesto, buvusio ant Kreivojo kalno (dabar – Trijų Kryžių), pavadinimas.

Tai ne pirma šio istoriko laida, pasakojanti tą pačią teoriją apie Vilnių kaip baltarusišką miestą, kurio istorija esą iki šiol pasakojama vienašališkai ir ne visai tiksliai.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Baltarusiai su savo vėliavomis per 1863–1864 m. sukilėlių laidotuves Vilniuje
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Baltarusiai su savo vėliavomis per 1863–1864 m. sukilėlių laidotuves Vilniuje

„Pasakojimas ne kartą girdėtas“

Kaip sako Lietuvos istorijos instituto direktorius A.Nikžentaitis, ši teorija jau seniai yra žinoma ir laida tėra dar vienas įrodymas, kad užtenka verkti, jog tokie dalykai darosi, o reikia imtis labai konkrečių darbų.

„Dirbame, nes šie dalykai savaime neišnyks. Tokia teorija tikrai turi savo gerbėjų ratą, tai yra ir tam tikra dalies baltarusių tapatybės dalis. Su taip manančiais sunku diskutuoti, bet tai daryti būtina“, – teigė A.Nikžentaitis.

Šiuo metu yra parengtas projektas iš Baltarusijos pusės man koordinuojant, kuris vadinasi „Lietuva–Baltarusija: istorinio dialogo paieškos“.

Toks istorinis pasakojimas ne kartą jau girdėtas, sako istorikas, teiginiai nėra nauji, kaip ir iš to išplaukianti teorija, kas yra lietuvisai ir kas yra litvinai, kad tikrieji lietuviai yra dabartiniai baltarusiai, tad lyg ir savaime suprantama, kad tai jie įkūrė Vilnių.

„Šiuo metu yra parengtas projektas iš Baltarusijos pusės man koordinuojant, kuris vadinasi „Lietuva–Baltarusija: istorinio dialogo paieškos“. Institute dėliojama ilgalaikė programa, kuri bus veidrodinis šios baltarusiškos programos atspindys. Kadangi tos teorijos jau yra išsprūdusios iš istorikų rankų, tai šiuose projektuose numatome ir didelį žiniasklaidos dalyvavimą: tiek baltarusiškos, tiek ir lietuviškos“, – teigė A.Nikžentaitis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Alvydas Nikžentaitis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Alvydas Nikžentaitis

Jis sakė pažįstąs A.Kraucevičių, kurį pavadino idėjų apie baltarusiškąjį Vilnių tėvu ir šios krypties ideologu, tvirtinančiu, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė visų pirma buvo baltarusių valstybė:

„Jis diskutuodamas su manimi švelnina savo idėjas, bet kalbėdamas vienas, sukalbės kaip pridera.“

A.Nikžentaitis sako siūlęs Baltarusijos istorikams įtraukti šį istoriką į būsimą projektą, tačiau jie nesutiko, vis dėlto vertindami A.Kraucevičių kaip radikalą.

Jis diskutuodamas su manimi švelnina savo idėjas, bet kalbėdamas vienas, sukalbės kaip pridera.

Projekto metu per kelerius metus ketinama surengti apie 12 apskritojo stalo diskusijų, dalyvaujant ir žiniasklaidai, pasitelkiant ir BELSAT, tut.by, „Naša Niva“ ir t.t.

Kada šis projektas pajudės, A.Nikžentaitis dar tiksliai negalėjo pasakyti – esą viskas parengta, tačiau su politikais derinama, kaip būtų galima jį finansuoti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Video

01:00:04
01:26
01:59:13

Sodo ir daržo ekspertai

Mes turėsim kūdikį!

Esports namai

Puiki sveikata – mažiau išlaidų

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min