„Parduodamos išskirtinės komercinės patalpos vienoje geriausių Kauno vietų – pačiame Laisvės alėjos centre, tarp Kauno centrinio pašto ir Kauno miesto savivaldybės, šalia Vytauto Didžiojo paminklas. Tai strategiškai patraukli vieta verslui, kur kasdien juda didelis pėsčiųjų srautas, o vitrininiai langai užtikrina maksimalų matomumą.
Patalpos erdvios, šviesios, patogaus išplanavimo. Unikalus privalumas – trys atskiri išėjimai į Laisvės alėją, suteikiantys galimybę patalpas pritaikyti įvairiems verslo modeliams ar net padalinti į kelias atskiras erdves.
Šiose patalpose daugelį metų veikė miestiečiams gerai žinoma legendinė vaistinė su arbatinės patalpomis, todėl vieta turi istoriją ir puikų atpažįstamumą“, – rašoma nekilnojamo turto agentūros „Capital“ savaitgalį patalpintame pardavimo skelbime.
Jame taip pat nurodoma, kad 452,66 kv. m užimančios Laisvės al. 100 numeriu veikiančios vaistinės patalpos (iš jų 288,28 kv. m pirmame aukšte ir 164,38 kv. m rūsyje), puikiai tinka prekybai, kavinei, restoranui, medicinos ar grožio paslaugoms, biurui, investicijai (nuomos projektui).
Už 1,5 mln. eurų parduodamose patalpose – 15 kambarių, didelis rūsys.
Pritrūko vilties
Užėjęs pro vaistinės duris pasijauti, tarsi pakeliavęs laiko mašina į praeitį – architekto Jono Maciulevičiaus sukurtas oficinos interjeras išlikęs nepakitęs nuo praėjusio šimtmečio 9-ojo dešimtmečio. Daugybė istorijos detalių.
„Viltis“ išliko viena iš nedaugelio vaistinių tinklui nepriklausančių vaistinių, o kartu – miesto kultūros, architektūros bei farmacijos istorijos liudytojas.
Net ir dabartiniai savininkai – Šiaučiulių šeima čia darbuojasi jau beveik 50 metų.
2025 m. liepą sukako 100 metų, kai Kauno Laisvės alėjoje duris (tiesa, tuomet dar kitoje vietoje) atvėrė „Centralinė vaistinė“, kuri sovietmečiu persikėlė į 1956 m. statytą dabartinį pastatą ir tapo vaistine Nr. 63, o vėliau, atlikus remontą, pervadinta „Vilties“ vaistinės vardu.
Už 1,5 mln. eurų parduodamose patalpose – 15 kambarių.
Ši vaistinė išskirtinė ne tik savo ilgaamžiškumu, vis dar čia maišomais tam tikrais vaistais, bet ir ją puošiančiais unikaliais kūriniais, pavyzdžiui, medžio drožėjo Pranciškaus Miežio sostais, Vilniaus operos ir baleto teatrą primenančiais vamzdelių šviestuvais, iš Ignalinos atominės elektrinės statybvietės atkeliavusiomis marmuro plokštėmis bei tapytojo, skulptoriaus, grafiko, dailės pedagogo, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Antano Kmieliausko, dar vadinamo Lietuvos Mikelandželu (jis yra ir garsiųjų Vilniaus universiteto knygyno bei Rainių kančios koplyčios freskų autorius), 1983 m. sukurta sienine freska.
Ją menininkas tapė dvejus metus, savaitgaliais net likdamas miegoti šalia ant sulankstomos lovos.
Meistriškai renesansinę dvasią perteikiančioje vaistinės interjero freskoje vaizduojama alegorinė vilties deivė, teikianti žmonėms stiprybę, pasitikėjimą, paguodą ir tikėjimą gydančia vaistų galia.
Tad simboliška yra tai, kad labiausiai ko, rodos, galiausiai pritrūko šios vaistinės savininkams, ir yra viltis. Viltis atlaikyti stipriau kaip niekad pastaruoju metu prislėgusią mokestinę naštą bei konkurencinę kovą su „prekybos centrais“ patapusiomis komercinėmis vaistinėmis.
15min pakalbino ilgametį legendinės „Vilties“ vaistinės savininką A.Šiaučiulį. Kas gi nulėmė sprendimą parduoti šią labai svarbią Kauno istorijos dalį?
