Nesaugumo priežastis – vagysčių ir gamtos stichijų baimė. Dar 42 proc. net ir būdami namuose labiausiai bijo, kad jų būstas nukentės siaučiant pūgai, liūčiai, užklupus audrai ar perkūnijai. Tokie duomenys gauti atlikus tyrimą, kurį užsakė draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“.
Didžioji šalies gyventojų dalis jaučiasi nesaugiai, kai palieka namus ilgesniam laikui: išvykus atostogauti nerimauja 35 proc., per didžiąsias šventes, kai išvyksta į svečius, lanko kituose rajonuose gyvenančius giminaičius, svečiuojasi kituose miestuose – 14 proc. Dar 42 proc. apklaustųjų bijo audrų, pūgų, liūčių, perkūnijos padarinių savo būstui.
„Tik 6 proc. visų respondentų teigė, kad jie niekuomet nejaučia baimės ar nerimo dėl savo namų saugumo. Likusi absoliuti dauguma šalies gyventojų namus palieka neramūs dėl vienokių ar kitokių priežasčių, ir tai yra visiškai suprantama. Kaip rodo mūsų atlikti tyrimai, šventės ir atostogos – pats darbymetis vagims, o baimė rasti gamtos stichijos apgadintus ar sugriautus namus ypač išryškėjo pastaraisiais metais, kai Lietuvą viena po kitos užklupo didelės audros“, – sako „Lietuvos draudimo“ Privataus turto draudimo portfelio valdytoja Audronė Ananevienė.
Didmiesčių gyventojai dėl namų saugumo labiausiai rūpinasi, kai namus palieka atostogų metu – net 54 proc. apklaustųjų mano, kad kažkas gali atsitikti ar grėsti jų turtui. Dažniausiai tai – vidutinio amžiaus, aukštąjį išsilavinimą turintys, daugiau uždirbantys žmonės, vadovai ir specialistai. Per didžiąsias metų šventes ar ilguosius savaitgalius su didesniu nerimu namus palieka mažiau uždirbantys, smulkūs verslininkai ir namų šeimininkės.
Draudimo ekspertė pataria visuomet, planuojant ilgesniam laikui palikti namus, apie tai įspėti patikimus kaimynus, kad šie, pastebėję ką nors neįprasto, nedelsiant praneštų savininkams. Vis dėlto, net ir visos įmanomos apsaugos priemonės vagims nebus kliūtis, jei jie veikia ne spontaniškai, o yra suplanavę nusikaltimą.
„Atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, kad didmiesčių gyventojams didesnė grėsmė atrodo vagystės, kai namai paliekami išvykstant ilgesniam laikui, o kaimiškose vietovėse gyvenantys, taip pat ūkininkai, labiau baiminasi stichinių nelaimių, tokių kaip stiprios audros, škvalai, pūgos ar perkūnijos. Manome, kad taip yra dėl to, kad miestuose žmonės mažiau bendrauja tarpusavyje, nepažįsta kaimynų, taigi jaučiasi nesaugesni“, – sako A.Ananevienė.
Šiemet gyventojų nuostoliai dėl vagysčių iš butų vidutiniškai siekia 3000 litų (42% daugiau lyginant su 2011 metais), iš namų pavagiama turto vidutiniškai už 2100 litų. Gamtos stichijų vidutinis nuostolis šiemet yra apie 1000 litų, o tokių žalų skaičius kasmet vis auga. Iš viso per 10 šių metų mėnesių „Lietuvos draudimas“ vien privatiems savo klientams dėl įvairių žalų apdraustam turtui atlygino daugiau nei 15 milijonų litų nuostolių.
Dėl neprognozuojamos gamtos stichijos nesaugumą labiau už kitus išgyvena patys jauniausi respondentai (iki 25 m. – 49 proc.), žmonės su žemesniu išsilavinimu, o taip pat ūkininkai, smulkūs verslininkai, namų šeimininkės. Dėl gamtos stichijos pavojaus savo būsto saugumui labiau jaudinasi kaimiškų vietovių gyventojai (net 64 proc.) ir tik 22 proc. didmiesčių gyventojų.
Lietuvoje yra apdrausta 49 proc. privačių namų ir 22 proc. butų, todėl, atsitikus nelaimei, ta didelė dalis gyventojų, kurie nėra apdraudę savo turto, priversti būstus ir jame buvusį turtą atstatinėti savo lėšomis.
Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausos metu spalio pradžioje buvo apklausti 1007 suaugę Lietuvos gyventojai.
