Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Italai sako, kad įsivaikinti po keletą vaikų iš Lietuvos jiems – ne problema

Šiuo metu uostamiestyje globojami 174 vaikai, kurių abu jų tėvai išvykę dirbti į užsienį.
„15min“ nuotr. / Įvaikinimas.
Šaltinis: BNS
0
A A

Šeimos iš Italijos, jau kurį laiką įsivaikinančios daugiausia vaikų iš Lietuvos, kaip ir kiti užsieniečiai, dažniau nei lietuviai tampa įtėviais ne vienam, o keliems vaikams. Jie taip pat dažniau linkę tapti įtėviais vyresniems ar sveikatos problemų turintiems vaikams nei lietuviai.

Iš 92 šiemet užsieniečių įvaikintų vaikų iš Lietuvos po vieną užsieniečių šeimose pabiro mažiau nei pusė – 37. Likę 55 naujose šeimose auga kartu su broliais ir seserimis: 16 užsieniečių šeimų įsivaikino po du, šešios – po tris vaikus, o viena šeima priglaudė penkis mažuosius lietuvius.

Tuo metu lietuviai dažniausiai linkę įsivaikinti po vieną vaiką: iš 60 šiemet lietuvių įvaikintų mažųjų po du iškeliavo į keturias šeimas – iš viso aštuoni.

„Šeimos tampa atviresnės, ryžtasi kai kurie daugiau nei vieną vaiką įvaikinti, bet tokių skaičius pernelyg nedidelis, kad sumažintų vaikų skaičių globos namuose“, – teigia Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Odeta Tarvydienė.

Įtėviu trims vaikams iš Lietuvos tapęs Ernesto di Carlo iš Italijos sako, kad tai, jog jis su žmona nusprendė įsivaikinti tiek mažųjų, problemų nesukėlė.

„Nematome didelio skirtumo, ar vienas, ar trys vaikai“, – per antradienį vykusį šeimų ir žurnalistų susitikimą teigė jis.

Tiek E.di Carlo, tiek dauguma kitų įtėvių iš Italijos pasakojo, kad jų įvaikiai po trumpą laiką trukusių sunkumų dėl kalbos gerai prisitaikė Italijoje, turi draugų ir įvairių būrelių, užsiėmimų, palaiko ryšį su giminaičiais ir vaikų globos namais Lietuvoje, tačiau lietuvių kalbą daugelis mažųjų prisimena sunkiai. Paauglė Greta sako su Lietuvoje likusia seserimi bendraujanti angliškai.

Patys vaikai taip pat teigia nesusidūrę su didesnėmis problemomis nei italų kalba.

„Anksčiau truputį itališkai nemokėjau, dabar labai gerai (sekasi – BNS)“, – sako pirmąkart po iškeliavimo į italų šeimą gimtinėje apsilankęs šešiolikmetis Vytautas, kuris naujoje šeimoje kartu su seserimi auga penkerius metus.

Kaip didžiausią džiaugsmą Italijos šeimos nurodo tai, kad vaikai iš Lietuvos greitai juo pamilo ir ėmė vadinti tėčiais bei mamomis, kai kurie šiuos žodžius ištarė per pirmąjį susitikimą.

Lietuvoje akredituotos įvaikinimo organizacijos „AAA Associazione adozioni Alfabeto Onlus“ atstovas Mauro Mosconi tikina, jog Italijos institucijos vaikus iš Lietuvos įvaikinusias šeimas atidžiai stebi.

„Šeimas nuolat tikrina socialinės tarnybos, ir vaikų ateitis yra garantuota“, – tvirtino M.Mosconi.

Pernai Lietuvoje buvo per 11 tūkst. tėvų globos netekusių vaikų, per pastaruosius dvejus metus tėvų globos kasmet neteko per 2  tūkst. vaikų. Iš visų be globos likusių mažųjų 6654 globojami artimųjų, giminaičių, 303 – šeimynose, per 41 tūkst. – vaikų globos namuose. Į galimų įvaikinti sąrašą pernai buvo įtraukti 426 vaikai, iš jų 120 – iki trejų metų amžiaus.

M.Mosconi teigia, kad be tėvų globos likusių vaikų yra nemažai ir Italijoje, pastaruoju metu sulaukiančioje daug imigrantų.

„Nereikia galvoti, kad vaikų be globos situacija rodo šalies silpnumą“, – įsitikinęs jis.

 

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min