VRM, kuri yra vienintelė instituto dalininkė, parengė projektą, kuriuos siūlo didinti valstybės įnašą į šią viešąją įstaigą nuo 300 tūkst. 150 litų iki 450 tūkst. 150 litų.
Tai esą leistų institutui atsiskaityti su kreditoriais, sudarytų sąlygas jam dalyvauti konkursuose, vykdyti europinius projektus, pritraukti papildomų naujų lėšų instituto veiklos modernizavimui bei užtikrintų instituto veiklą.
Instituto direktorei Renatai Latvėnienei bei dviejų uždarųjų akcinių bendrovių vadovams yra pareikšti įtarimai dėl galbūt neskaidrių 1,5 mln. litų vertės Europos Sąjungos lėšomis finansuojamo projekto viešųjų pirkimų
„Pastebėtina, kad dėl ekonominės krizės paskatintų griežtų taupymo priemonių, nuo 2009 m. valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms labai sumažinus biudžeto lėšas valstybės tarnautojų mokymams, taip pat sumažinus Institutui skiriamus asignavimus, Instituto veikla tapo nuostolinga (2012 m. užfiksuotas 153 462 Lt nuostolis). Tačiau Institutui pradėjus įgyvendinti taupymo priemones ir optimizavus veiklą, nuostolis buvo labai sumažintas ir 2013 m. pajamos viršijo išlaidas. Vis dėlto ankstesniais metais susidaręs nuostolis apsunkina Instituto veiklą, įstaiga negali dalyvauti viešuosiuose konkursuose, be to, būtina padengti įsiskolinimus dėstytojams ir už ryšio paslaugas“, – aiškina VRM.
Kaip jau anksčiau rašė BNS, instituto direktorei Renatai Latvėnienei bei dviejų uždarųjų akcinių bendrovių vadovams yra pareikšti įtarimai dėl galbūt neskaidrių 1,5 mln. litų vertės Europos Sąjungos lėšomis finansuojamo projekto viešųjų pirkimų.
STT Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Ruslanas Golubovas BNS ketvirtadienį sakė, kad tyrimas vis dar tęsiamas.
STT pareigūnų duomenimis, viešieji pirkimai galėjo būti organizuojami taip, kad juos laimėtų iš anksto numatytos įmonės – paslaugų ir prekių tiekėjai.
STT atliekamą ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.
